Vienas nutikimas N.

N. susimąsčiusi užvertė paskutinį knygos viršelį. Žvilgsnis užkliuvo už negražių, aplūžinėjusių nagų. Niekaip nesuprato, kodėl jos nagai, rūpestingai trinami avokadų, simondsijų, citrinų ir raudonųjų kedrų aliejumi, iš vidaus maitinami nakvišų aliejumi vis tiek sluoksniuojasi ir stebėtinai tvarkingai po sluoksnelį iš eilės lupasi. Laužydama galvą kokio aliejaus jiems dar galėtų trūkti nevalingai įsispėtrino į pliušinio žaislo sėdinčio ant stalo akis. Jos buvo gražios, lygios ir blizgėjo. Iš tiesų tai buvo vienintelė sveika ir graži žaislo dalis, priešingai nei gražuolės N. kuriai tetrūko tokių nagų iki pilnos tobulybės. Jei susimąstėte, kodėl N. užuot vargusi nagų neprisiaugino, neprisiklijavo ar nepadarė kokios kitos gan įprastos merginų gudrybės tai nepažįstate N. Juk vienas svarbiausių dalykų jos gyvenime buvo natūralumas, ekologiškumas ir kitoks sveikuoliškumas. Taigi bespoksant į tas akis, primenančias tobulus nagus jai kilo išganinga mintis jas išlupti ir praryti. Juk neturėtų būti sunkiau nei nakvišų aliejaus kapsulės. Kaip tarė taip ir padarė. Tada baigėsi N. gyvenimas. Ne, ji nemirė, tai buvo kažkas kitas nei mirtis. Ji sustingo, kiek teko girdėti apie panašius atvejus, retai, bet pasitaikančius, labiausiai įstrigo vienas pavadinimas – išsinėrimas. Taigi, N. išsinėrė. O žaislui, kuriam buvo išluptos akys pasitaikė nebloga galimybė, kol niekas nepastebėjo. Negalime jo kaltinti, menkas malonumas kiauras dienas kiurksoti ant stalo, o dabar kai neliko net akių iš vis nuobodybė. Vidinių akių šaukiamas jis surado N. kūną ir, kaip čia paprastai pasakius, ten apsigyveno. Nugyveno gražų amželį, o kai pabodo, išlipo ir leidosi sudraskomas po balkonu gyvenusio šunėko.