Rami naktis, be vėjo,
Tik sniegas žybsi žvaigždėmis,
Ar tu mane mylėjai?
Kas žino tai? Kas pasakys?
O aš tave mylėjau,
Širdy nešiojausi tave,
Bet tu manim nepatikėjai
Ir išjuokei viešai mane!
Dabar esu kaip koks asketas
Gyventi priverstas miške,
Pagalvė – akmenėlis kietas,
O antklodė – žvaigždžių šviesa.
Tačiau viliuos – sugrįš dar laimė,
Krūtinėje žaizda užgis,
Pikti kerai pranyks savaime
Ir meile džiaugsis vėl širdis!