Mano ego

Nemurmėk,
kad ne tau aš rašau,
o tik sau,
visuomet tiktai sau.

Ne todėl, kad negerbčiau,
nenorėčiau matyti prie posmo atėjus.
Ir nereikia  manyti,
kad sau toks gobšus.

Mano Ego,
iš visur komponentais atėjęs,
vis darbe, vis dėliojasi taip,
kad kasdieną save vėl kitokį matau –
vis geriau, protingiau suprantu,
kad ir tu iš statybų,
kur kuriamas jis, mano Aš,
niekuomet neišėjęs.

Ar bereik dėl  tavęs tiražuoti tave
iš savęs pasiėmus?