kai pasikeičia kadras į rakursą platų
mudu slenkam lyg vakar nepažinę viens kito
kalendorinės vasaros laikas merkia lig kaulų
nespalvotam kine sako lietūs netrukdo
tik nuaidi patrankos senos uvertiūros
kol kareiviai kulnais trempia šiltą asfaltą
rūko pigų tabaką ir sąžinę savo uždaro
kol dar vietos yra gyvuliniam vagone
ešelonas raudodamas groja bėgių vargonais
ir per sielą lyg lentą kuria durys užkaltos
spraudžias vinys tarytum erškėčių vainikas
kraujas virsta į vyną o vynas vandeniu teka
pro skylę kur pradurtas šonas ir kritęs ant žemės
po atodūsio dar vienas kūnas vėl į žodį atvirsta
ir per amžius palieka žodžiu nesakytu