rašyk.lt: Kūriniai / gunta / -gyvenimo skylės-

Blogas komentaras Rodyti?

2022-04-01 10:26

Passchendaele

5

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-06-13 21:02

gunta

aš tos minties nesakaiu--> "Kad tam tikrose vietose laikas "iškrenta" iš gyvenimo ir prieštarauja gyvumui - gera mintis.", - ir dar daugiau, tai nyra, aš taip nemanau, nemanau, kad laikas iškrenta iš gyvenimo, mhmm- jis niekur neiškrenta, tik mes jaučiamės taip, kad jis nereikalingas - juk jis neiškrenta, mes jį jaučiame- jaučiame norą, kad jis greičiau praeitų---
paradoksas tame, kad gyvenimas trumpas, o mes sugebame jame dar norėti kad tam tikri laiko intervalai (kol laikrodis širdis sustos) iki to laiko, dar kai kurie laiko intervalai) greičiau ištiksėtų, nors, jis (širdies gyvenimo intervalas amžinybėje) yra už mirksnį trumpesnis :)

tame ir reikalas, kad jis neiškrenta, jis tik mums nereikalingas- tokia savijauta. mhmm
o jūs ką čia paporinote nesutinku su tokiu požiūriu- nesutinku, nes taip nematau- jis yra, bet nereikalingas mums, nors gyvenimas trumpas, o jis jau intervalai jame- :)

Kaip spūstyse automobilių svetimas - tau nepriklauso
Tavo paties laikas

Ir visas mūsų – iki ji jį ištiksės
Ir toks nereikalingas
Nors gyvenimas toks trumpas...

čia mintis- apie iliuziją, kad [TAU NEPRIKLAUSO]- tai ir verčia jausti būsena (kad greičiau jis praeitų- ne aš to laiko valdininkas) o juk tai ILIUZIJA... :)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-06-09 13:30

Apsigalvojau

Kad tam tikrose vietose laikas "iškrenta" iš gyvenimo ir prieštarauja gyvumui - gera mintis. Visgi pavadinime ir paskutinėje eilutėje norėtųsi mažiau tiesmukumo (esmė jau puikiai išsakyta eilėraščio pirmoj pusėj, tad kam kartotis): geriau būtų naujų reginių/vyksmų, iliustruojančių tuštumą.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-06-08 03:13

_ ___

neesie

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2017-06-07 20:20

gunta

niu niu, šiandien reikėjo per gatvę pereiti, skubėjau-vėlavau; o mašinų, viena prie kitos ir tiek- lyg pervažą traukinių atidarė, ir negaliu jos pereiti, šalia blokinis namas (gretimai gatvės) veja, ir ant tos vejos alyvų krūmas. ar taip ar taip vėluoju, priėjau prie to krūmo ir uostinėju kaip katė prie žolių kokių, užsiuosčiau, net pamiršau, atsisuku, o taip, paskutinės dvi mašinos, ir aš einu; perėja toli, man kampais galima kelią buvo kirsti, tai ten reikėjo pereiti. nu ir tada galvoju toliau, kad daug laiko yra mirusio žmogaus gyvenime, kiek jo jis pramiega - tai nėra miręs, o kiek jis nemiegodamas jo praliaukia- tai gerai, va čia alyvos pasitaikė (nors edekvačiai jau neatrodai) o kai kokioje savivaldybėje, prie valdiškų durų, ir visose įstaigose, medikai, juristai ir t.t. ir panašiai- o spūstys... jei sudėti visą laiką gyvenimo, tai man atrodo, kad žmogus mažesnę dalį savo gyvenimo praleidžia miegodamas, nei laukdamas - nes laukti yra priverstas...

tai tiek to dvasinio skaitymo.
man nereikia dvasinių mokytojų, kol kas nereikia, dar ne(da)ėjau iki tokių etapų, kuriuose esi kaip aklas kačiukas ir reikia vedlio- kuris padėtų susigaudyti kas yra kas realybėje, tikrovėje kuri atsiveria, ir gali nuskęsti, jei nepapasakos apie visus dėsnius ir kas darosi su tavimi.

bet aš iš tų kuris mąsto, o ne skaito, aš iš tų kuris stebi, o ne tiki...
pirmas komentavęs skaitytojau, o tu nuobodus- tu nemąstai, tik va pradėk nuo to. pabūsiu tavo tokiu patarėju, jeigu ką- nematuok pasaulio pagal save, neesi gi absoliutas :)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2017-06-07 18:38