Kratinys

Virš galvos tarsi kas trupintų batoną
Krenta buvę vaizdai kitų mintys ir mostai
Tik rūkau ir vilioju dūmų įmantriais šokiais
kad išnirtų varnai du atsiplėštų
nuo pečių to skandinaviško dievo
ir viską sulestų
levituočiau virš lelijos
naktyje su  snapu ir sparnais
rytais vis iškosčiu gumulus plunksnų
it būčiau prarijęs supelijusį angelą
užsiauginau didžiulius sparnus
ir neskrendu vienas
mostas nušluotų viską nuo žemės
absurdo vinimis vis prisikalu