Babajus įsimylėjo moterį, kuri Druskininkų turguje pardavinėjo vilnones kojines.
Jam niekada nereikėjo vilnonių kojinių, nes jis padus, kada stodavo šaltis, tepdavosi žąsies taukais.
Ir reikėjo tokiam vyrui nueiti į turgaus tualetą ir pažvelgti pro langelį.
Babajus ilgai negalėjo atitraukti akių nuo vilnones kojines pardavinėjančios Dočkutės.
Dočkutė jautėsi stovinti turguje beprasmiškai.
Jos kepenys garsiai perdirbinėjo alkoholio taurelę, kurią dėl drąsos išgėrė besiruošdama į turgų.
Dočkutė jokiu būdu nebuvo tikra turgaus pardavėja.
Mergina neturėjo net turgaus pardavėjos piniginės, kurią tikros pardavėjos kabina į tarpkojį.
Širdinga mergina Dočkutė viską darė dėl sergančios tetos Nijolės, kuri leisdavo savo daržinėje atsivesti nakčiai vaikiną.
Jos teta – turgaus prekeivė Nijolė, susirgo keldama į gardą kiaulėms ėdalą, raumenų uždegimu.
Jos rankos buvo iškreiptos, bet tai niekai. Svarbiausia, kad jos veidas persikreipė į dešinę pusę ir nebuvo patrauklus pirkėjams.
Veidas buvo taip susiraukęs, kad norėjosi tetą užkasti.
Dočkutę mylėjo bedarbis Elijus genetikas, atvažiavęs iš Kauno.
Kiek jis buvo genetikas Dočkutė nežinojo, bet keikėsi jis kaip miesto žmogus.
Jis mokėjo mylėti akimis.
Dočkutei to užteko, ji bijojo neplanuotai pastoti.
Elijus sugalvojo pralinksminti beprasmiškai turguje stovinčią meilės partnerę.
Elijus kas valanda ateidavo ir pirkdavo vieną arba dvi poras vilnonių kojinių.
Matuodavosi, labai girdavo. Gal kiek per dažnai keikdavosi: kokios b... geros vilnonės kojinės.
Kiek jos b... turi kainuoti: koks avinas jas išaugina? Man lieptu... nenukirptu. O pažiūrėk ėdė žolę kol vilnonis pasidarė, kad aš šiltai vaikščiočiau...
Apie dvyliktą valandą Elijaus pinigai, uždirbti genetikos institute, baigėsi.
Elijus nuėjo į turgaus tualetą ir stebėjo pro langelį kaip Dočkutė pardavinėja kojines.
Šalia stovėjo Babajus irgi žiūrėjo į Dočkutę, kuri pardavinėjo kojines.
- Ko tu žiūri? – Elijus pamatė, kad Babajus žiūrį į Dočkutę.
- Man tas pats kur žiūrėti, - melavo Babajus.
- Dar pažiūrėsi, į galvą gausi
- Atstok
Čia į vyrų pokalbį įsiterpė du niekuo dėti aplinkinių kaimų gyventojai: Stasys ir Nerijus.
- Gėda, - sušnabždėjo Stasys
- Kokia jiems gėda? Pūkeliai..
Juokdamiesi vyrai išėjo, nešdamiesi po maišą dešrų.
Išėję į koridorių Elijus ištiesė ranką Babajui.
- Neimk į galvą, pasikarščiavau... tai mano pana, supranti, atvažiavau iš Kauno, nieko nepažįstu, o ji autobusų stotyje drabužių parduotuvėje vaikštinėja, pagalvojau apvogsiu ją... bet kada ištraukiau jos ploną piniginę... pagailo... toks graudulys apėmė, čiupinėju tą liesą ceratinę piniginę, o ašaros va čia... sava ji man pasidarė... o ji stovi mokėti už juodą bliuzelę... capt, capt o pinigų neturi... pribėgau, sakau, va radau... o ji sava tokia. Be žodžiu... trenkė man kumšteliu, tokiu pat skystu kaip jos ta piniginė... Atsiprašiau... nereikėjo...
- Nu ir kas? – nusisuko į šoną Babajus
- Kaltas. Einam... aš statau
Dočkutė pamatė vyrą, kuris buvo skirtas jai.
Jis priminė jos klasės draugą Bronių, kuris jos niekada nemylėjo, bet Dočkutės buvo mylimas iki šiol.
Tai buvo Nerijus, kuris ant pečių vilko dešras.
Jis neskubėjo namo į savo kaimą, kuriame jo laukė lauko darbininkė Stasė. Ji laukė dešrų, ne stuomeningo vyro Nerijaus.
Pažįstamas veidas. Moterys tokiais veidais jo niekada nejaudino.
Nerijus paėmė į rankas vilnonę kojinę.
Kojinė išsitempė ir plyšo jo stipriose rankose.
Per pusę. Netyčia.
- Negalvokit, jos tvirtos, - bandė nusišypsoti mergina. Nerijus jai vis dar patiko. Ji galėjo eiti su juo į pasaulio kraštą, ji galėjo su juo eiti, laikydama jo ranką prispaustą prie širdies, nakties metu giriomis į Raigardo slėnį.
- Užmokėsiu
- Nereikia...
- Nerijus, prisimeni?
- Tu Nerijus?
Babajus stovėjo ant Nemuno kranto. Šalia stovėjo Elijus, genetikas iš Kauno.
Nemunas tekėjo tolyn, nešdamas valtis ir garlaivius.
O vyrai stovėjo žiūrėdami kaip gęsta diena.
- Apsikabinkim, - atsisuko į Babajų Elijus.
- Apsikabinkim, - pritarė Babajus.
Tamsoje jie stipriai apsikabino.
Jie buvo tiek girti, kad tik stipriai apsikabinę neįkrito į Nemuną.
Nerijus iškvietė Dočkutę šokti.
Restoranas buvo apytuštis, vos du miegantys narkomanai ir jų seserys, kurios budėjo išplėtusios akis.
Dočkutė buvo labai laiminga. Jos akyse degė vaikystės darželio eglutės žiburiai.
Nerijus jautė merginos drėgnas rankas, pūstą sijoną ir jos piniginę, kuri dabar buvo pilna vilnonių kojinių dividendų.