mano mokytojas visiškai paprastas:
kažkur Gotlande lenkia jis nugarą,
ak - tą ilgą taip lankstų stuburą!
lenkia juodadarbiaudamas,
ir, žinia, jis nespjauna
į bendrą dušo kabiną,
tik rankšluostį kukliai kabina
kiek atokiau nuo kitų lenktnugarių.
jo mokymas irgi toks paprastas:
atsuka murziną veidrodį
ir laiko mano suimtą veidą -
žiūrėk!
kol nevemi, kol dar pakeli.
ištraukia Dunhilo pakelį:
įkvėpk ir iškvėpk -
viskas šūdas, ir viskas normalEI.
negali atlaikyt - nepradėk.