domino vienos į kitas keturios akys

boružė ant piršto

pasiruošusi išsiskleidžia
visai kaip aš

išnykstu tavo lūpose

visos pabaigos ilgalaikės
tik ši trunka akimirksnį

kol nusisuku nuo pievos

į dangų ropoji mano lininėmis
kelnėmis aukštyn

kol peizažas viršuje

virsta tavo siūbavimu
kaip vėjyje mojuojantys

meldai

paviršiumi prabėga čiuožikai
sujaukdami mano būvio ramastį

tu ilgalaikė skubėjimuos

kiekvienos dienos sakmė
tavo tropiniai lietūs prieš dingstant

kai nusižiovavus apkabini

mane nuplauni
nuo kasdienybės

ant mašinos stiklo prilipusius vabzdžius

pro tavo plaukus regiu saulėlydį
tirpstantį medžių šakose

apsikabinę sunykstame

išnešiojami vėjo
nes mes tik domino

sudaužytos kaukės

visad vienos į kitas
keturios akys


sapnuosiu tavo kvapą

Pavasarį