Ryto allegro

Kas rytais ilgai nemiega,
O, paglostę dėdę miegą,
Vikriai rengiasi sportuoti,
Gryname ore bėgioti,

Tie pamato daug dalykų:

Kaip danguj žvaigždė didžiulė
Spindi išdidžiai ir žiūri,
Kaip mėnulis tingiai supas
Savo krėsle atsiputęs.

Kaip atslinkęs debesėlis
Jam kutena pėdos galą,
Kaip vėjelis jį nubaido,
O mėnulis sau kikena.

Kaip lauke staiga prašvinta,
Nors saulutės nesimato,
Kaip taku praskuodžia ciuckis,
Iš paskos dėdulė varo.

Kaip, nutūpęs ant šakelės,
Žvirblis čirškia, kiek tik gali.
Po medžiu raina katytė
Dar galvoja, ką daryti.

Nepasiekti jai čirškaliaus –
Jo sparneliuose – daug galios –
Purpt – ir skrenda – laisvas paukštis...
Ne visiems juk lemtas aukštis.

Kaip, staiga, pakilęs vėjas
Sklaido debesis nirtingai –
Jis saulelę išvaduoja -
Jos visi mes išsiilgę.

Kas rytais ilgai nemiega,
Tie pamato daug dalykų:
Kaip gamta pavasarėja,
Jis ateis tuoj, neužilgo.