Beldžiantis

Užkrešėjęs kraujo lašas
kaip taškas lazerinio taikiklio
buvo vienintelis liudijimas
iš vasaros laikrodžių smurto

planuose jau seniai sukos mintys
nukrapštyti tą pridžiuvusią
uodo dėmelę ant sienos
nuo savęs nuo
dėmę kuri gremžiant tinką
atveria senovines freskas
užtinkuotas apaštalų burnas
pražiotas maldai ar riksmui
lūpas žuvų į kurias
glotniais delnais įtrini druską

skutu tinką po sluoksnį
aštriais tikėjimo nagais
iki mėlyno akių gilumo
į kurį žvelgdamas
susigėdęs
nudelbiu akis

galop suprantu kad užtinkuotos ausys
negalėjo girdėti maldų
gal tik pavienius žodžius

kai ne pašto karietos riedėjo
ilgesio laiškais
pas mylimąsias
bet cinkuoti karstai
gruz200
ir prislopintas beldimas

bet ne
ten tik bumpsi krituoliai į žemę
ar lietus
iš cinkuoto dangaus
sukruvintais krumpliais

į nė vienus namus
į nė vienas duris
prisibelsti
negalintis