Nurimkit mintys nevidonės
Pergalės sapnu apakę-
Tai tik lengvutis vėjo dvelksmas
Nešamas tolyn...
Išsiilgtasis žalias
Netekties vainikas
Tebus it skonis perteptas medum.
Nebeilgai kovosi-
Žvaigždės kris geltonos...
Užgesę liepsnos
Danguje rusens.
Taip ir žmogus kaskart,
Kai jo bemiegės naktys
Suvilgys prakaitu
Išsekusias rankas.
Čia būta lobių
Ir sapnų spalvotų
Puota tik giltinei
Katra mus pėdomis atseks...
Nejaunas tu...
Ir pergalingą šokį
Sušoksi geisdamas
Prabėgusių vaizdų.