Džiaugsmingom ašarom sutviskęs,
Net nesigviešdamas ramybės,
Kitam kaip žąsinas įžnybęs,
Snapu išlesi
žemėj viską.
Gerai, kad želmenys atauga
Ir rudenį vėl keičia kovas.
Prasideda net žvirblių kovos,
Pastogėje
perėti saugiai.
Vaikus auginsi, švęsi dieną,
Nužvelgsi įtariai kiekvieną,
Palinkusį
tavo pusę.
Jei nuo bėdos nesaugo niekas,
Tikri draugai šventais išlieka -
Po lygiai dalinies
net musę.