mano gražus partizanas
taip skaudžiai skaudžiai pavargęs
ne savo gatvėse vienas
brenda per žliungantį sniegą,
ugnį kūrena ant ledo,
šildo pirštus prie lūpų,
mano gražus partizanas
žarsto lyg smėlį miegą
byrantį šiurkščiai tarp pirštų:
saulė-mėnulis-saulė...
svetimo šalčio apgultas,
tolimo karščio užlietas
mano gražus partizanas
vienas prieš visą pasaulį.