Aš jau ant ribos
Prie kurios pamaži, bet vis stūmė.
O, šventas naivume,
Išgyvenus vos vos
Brist į upę atgal
Dar galvojant:
- O gal
Tau klaidas dovanos...
Jau ne tas pats esi
Ir ne tie jau vaikai.
Gal dar juos sulaikai,
Bet jau jų negirdi.
Lyg ir jaunas širdy,
Tik pražilo plaukai,
O ant pilvo taukai...
Tu suprask - išeini.