Aš permatomas kaip O2
Vis tiek kaukes deduosi – o tu?
Paklausiau tik iš mandagumo
Atimsiu, vien tik iš godumo
Tikėjimą manim ir gražių akimirkų albumą
Po lašą – vieną, antrą, trečią.. galiu tai tęsti
Kol nuo širdies ir iš sielos gelmių imsi manęs nekęsti
Auginom ilgai tą pipirą ant palangės
Gyvatės ne pirmą dieną po mūsų lova rangės
Į veidą lenda vis tos kandys – priploju prie sienos
Bet kas jas gramdys?
O kančios mano didelės.. mėgstu lygintis
Negaliu sakyt, kad tavo klaidos didesnės
Manosios brangiai kainavo.. nenoriu pigintis
Saldžiais žodžiais braunuos tau į galvą, kaip likeris
Kartoju ir kartosiu – dar ir dar sykį vis
Kas iš tikrųjų tiki ką sakau?
Aš turbūt vienintelis.