Jokūbui

Kai pareina namo
druska pabarsto slenkstį,
kad peržengta būtų tik jo,
kad nesektų
rūsiuose linguojantys
ne į muziką  -
į minties arba
jausmo prieštaktį,
kad neparsineštų
barzdoj įsivėlusių
žodžių tarsi dartai
svaidytų.

Kad vėl kaip kadais
jam sapnuotųsi,
sūnaus auksiniai
plaukai ir rugiai.