Amazonė

Skyniausi taką pro džiungles, mačetės po ranka neturėjau, teko rankomis darytis taką tarp didelių ir tankiai stvyrančių žalių lapų. Ausys buvo pilnos paukščių čiulbėjimo, ir kitų garsų, kurių mieste žmogus niekada nesi girdėjęs. Man taip beeinant esančią garsų kakofoniją papildė dar vienas garsas. Sustojau ir suklusau. Garsas taip pat dingo, pradėjau pamažu judėti toliau, tačiau įtempęs ausis klausiausi. Man pajudėjus apie keletą metrų garsas vėl grįžo. Susidarė įspūdis, kad mane kažkas seka. Tai negalėjo būti žmogus, sprendžiant pagal garsą, tai galėjo būti kažkoks gyvūnas. Mane mušantis prakaitas dar pagausėjo, sustojau ir vėl klausiausi. Garso nėra. Pradėjau galvoti, kad būsiu tą garsą tiesiog įsivaizdavęs, nelemta laki vaizduotė. Staiga priekyje manęs sušmėžavo juodas siluetas, pagalvojau, galbūt beždžionė. Įsižiūrėjęs pamačiau link manęs sėlinančias pilkas akis ir baltas iltis. Tai buvo juodoji pantera, prigludusi prie žemės ir pasiruošusi šuoliui.
Atsimenu kaip mane parbloškė pantera ir taikėsi įkasti į kaklą, instinktyviai atkišau abi rankas. Pagalvojau, kad išmušė mano paskutinioji, laukiau kada pantera griebs už rankos, tačiau ilčių nepajutau. Po sekundės kuri atrodė, jog tesėsi visą amžinybę pajutau kaip pantera visu svoriu susmunka ant manęs. Spėjau pastebėti strėlę panteros kakle ir nualpau.
Atgavau sąmonę, pasukau akis nuo saulės, kuri spigino iš dangaus. Šalia manęs stovėjo tamsaus odos atspalvio moteris. Ji buvo vidutinio sudėjimo, išvystytais raumenimis. Ant kojos pastebėjau ištatuiruotus žvėrių atvaizdus. Pakėliau akis ir pradėjau analizuoti jos veidą. Pirmiausia dėmesį atkreipė gilios ir rudos akys, kurios buvo apgaubtos juodais it smala plaukais. Moters veidas buvo apvalus, simpatiškų bruožų, tačiau be emocijų. Pastebėjau, kad jos akys bėgiojo po lapiją, lyg kažko ieškotų, staiga ji pridėjo pirštą prie savo lūpų, po to pakėlė savo delną. Supratau, kad man liepiama nekelti nė garso, taip pat buvau instruktuotas nejudėti. Įsitikinusi, kad aš supratau jos instrukcijas ji pranyko džiunglėse. Atsargiai bandžiau pamatyti, kur link ji nuėjo. Matyti nepamačiau, tačiau išgirdau žemą moterišką balsą, ir keletą ne tokių įspūdingų moteriškų balsų. Įsidrąsinęs pradėjau sėlinti link garsų šaltinio. Priėjau tiek, kiek man atrodė, jog manęs jos nematys ir negirdės sėlinant. Praskyriau didžiulius lapus, pamačiau tris moteris, viena iš jų buvo mano gelbėtoja. Ji kažką gestikuliavo, kažką pasakojo savo pašnekovėms. Po poros minučių dvi pašnekovės dingo, liko tik įspūdingoji amazonė. Man ją stebint ji atsisuko ir pradėjo žygiuoti link manęs, visas net sustingau. Priėjusi prie manęs ji ištiesė man ranką ir mane pastatė ant kojų. Man dar begalvojant kas čia bus ji pakėlė savo dešinę ranką ir rodomuoju pirštu parodė man į proskyną. Galvojau ką daryti, o ji mane pastūmė proskynos link. Žengiau kelis žingsnius, atsisukau padėkoti paslaptingajai moteriai, tačiau jos jau nebebuvo.