Rašyk
Eilės (75783)
Fantastika (2217)
Esė (1520)
Proza (10678)
Vaikams (2564)
Slam (50)
English (1166)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (3)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Prie Leilos sistemos vis dar nebuvo pasijungęs. Neskubėjo pult į neišvengiamą ašarų ir isterijų laviną, juk dar niekuomet nebuvo taip jos taip ilgai palikęs. Vėliau nutarė, kad dar kiek palūkėjus, draugė aprims, susitaikys ir tiesiog džiaugsis pačiu faktu, jog jis pagaliau atsirado.

Pradžioj netgi buvo patenkintas, kad niekas nebekvaršina galvos, bet pamažu, sau pačiam visiškai netikėtai, vis labiau ėmė jos ilgėtis. Matyt per daug prisirišo. Bet juk negali, žmogau, gyvent vienui vienas, kai nėra su kuo net žodeliu persimest. Moterų, žinoma, būdavo, bet iš jų girdėdavo tik aimanas.

Kartą kitą pabandęs pakalbint tokią ilgakoję gražuolę, bemat pasigailėjo, tad daugiau nė nemėgino. Kažin ar joms be plastinės chirurgijos dar nemokamai išima ir smegenis, - sarkastiškai pagalvojo.
Grįš pas savo ištikimąją mergytę – taip ir įsivaizdavo, kaip iš nuostabos Leila išplės ir taip jau dideles savo akis, pradžioje kiek pasiautės, bet Toras puikiai žino, kaip priversti ją šypsotis. Akimirksniu gali išvest ją iš proto ir vėl pralinksmint, tokia jau ta Leila.  Gal ir be reikalo buvo jai toks šiurkštus paskutiniu metu, pripažino. Jei tik ji liautųsi knisti jam protą, jie taptų puikia pora. Nors ir virtualia, bet pastovia, tvirta pora. Gal netgi sutiktų pasirašyt su ja sutartį... Jeigu ji primygtinai užsispirtų.

Dėliodamas paskutinius komikso štrichus nutarė, kad jau šiąnakt bandys pasikviest draugę pasivaikščiot po jo paties sukurtą Baltąjį miestą. Vis šiokia tokia paguoda už visas jos išlietas ašaras.
Tą naktį įsilaužė į Leilos sapnų dėžutę ir paleido jai savo komiksą, tegul pakrykštauja iš malonumo, juk nusipelnė.
Įaudrinta vaizduotė niekaip neleido užmigt, tad trumpam atjungė sistemą - šį tą dar pataisys.

Nė nepastebėjo, kad jau seniai po vidurnakčio. Staiga suveikus sirenai ir įsijungus šviesai kieme, atpažino beatskubantį Beną. Šį kartą jis buvo ne vienas.

- Atėjom popieriaus mašinos, įleisk, - sukomandavo į mikrofoną.
- Užeikit, - tepratarė.

Pravėręs duris, nustebo: Beno palyda buvo kur kas didesnė, nei tikėjosi. Visi nuo galvos iki kojų apsirėdę juodai,  veidai pusiau pridengti, iš pirmo žvilgsnio nei vieno pažįstamo. Lyg arabų šeichai, nusistebėjo Toras. Tik vienintelis Benas savojo neslėpė.
Kompanija nejaukiai lūkuriavo prie durų, prieblandoje skendinčiame prieškambaryje, lyg nedrįsdami išeit į šviesą. Toras net nespėjo pasiūlyt svečiams prisėst, kai vienas jų, išsitraukęs rašiklio formos prietaisą, lyg apsėstas pradėjo lakstyt po dirbtuves. Kaskart, keistajam įrenginiui pyptelėjus, reikšmingai išsiviepdavo.  Pagaliau įsitikinęs, kad šis nebereaguoja, atsisuko į savo sėbrus:

- Sakiau? Ar aš jums nesakiau?! Štai kas mus įdavė, mūsų lankstinukų genijus!

Kitas, prakaulus ir aukščiausias iš jų, priėjo arčiau ir staigiu judesiu išplėšė jau pabaigtą komiksą iš apstulbusio Toro rankų.
Urgzdamas Grantas jau taikėsi įsitvert įžūliajam tipui į klešnes, bet Toro griežtai sudrausmintas, atsitraukė.

– Kas čia?, - užriko kitas. – Kaip drįsti naudot popierių be mūsų žinios?
- Tik lankstinukai, keletas laiškų, na ir dar komiksas, - gūžtelėjo Toras. Jam ši situacija atrodė labiau kurioziška, nei grėsminga. Matyt per plauką gimnaziją pabaigęs Benas labai stengiasi padaryt itin svarbaus žmogaus įvaizdį.

Vos užmetęs akį į sistemą,  vienas jų, matyt programuotojas, sarkastiškai nusišaipė: „Žiūrėkit, jis šitą šūdą bando įkišt kažkokiai vištai į smegenis, cha cha! ”
Ir skubiais štrichais puolė taisyt komiksą, prunkšdamas lyg kumelys:

-  Na va, dabar tai tavo bobikė pridės į kelnes, - nusišaipė.
Torui neberūpėjo komiksas, buvo pasidaręs ne vieną kopiją. Nenuleisdamas akių žiūrėjo į draugą,  iš jo žvilgsnio mėgindamas įspėti, ką gi šis čia sumanė? Čia kažkoks žaidimas? Savotiškas išbandymas?

„Aha, pagavau, tai juk gimtadienio staigmena! Nors jis rytoj, betgi ne, jau šiandien! Keista, kad prisimena, nors greičiausiai slapčia įsilaužė į sistemą“

- Ką su juo darom?, -  vienas iš kompanijos atsisuko į Beną.

„Gerai vaidina, šunsnukiai“, - Toras jau atvirai šypsojos, bet dar neišsidavė, kad supranta.

- Čia juk mūsų pagrindinis kandidatas į IMO, beje, kas jį mums pasiūlė, a?, - vyresnysis grėsmingai atsigręžė į Beną.
- Mes jį tikrinom ir tiek žinių, - irzliai  atkirto šis.
- Kol tikrinai, jis dirbo stukačium!  Kas nudžiovė informaciją apie mūsų planuojamą operaciją ir perspėjo savo bobą?! Ką? Vos neįkliuvom, asile tu!

Toras tik dabar suvokė, kas vyksta. Pajuto, kaip smilkiniuose ėmė tvinkčioti kraujas, o pirštai patys susigniaužė į kumščius.

- Tai čia tu ...?! Tu susijęs su tais vaikais, tu..., - nespėjęs užbaigti sakinio, puolė buvusį draugą su tokia jėga, kad jo sėbrai tik spėjo susižvalgyt, o Benas prakirsta lūpa jau tysojo ant grindų. Grantas, pratisai kaukdamas, puldinėjo šen bei ten, kol kažkuris neapsikentęs išsitraukė į smeigtuko dydžio nervų paralyžuoklį ir vieninteliu spustelėjimu atjungė vargšą gyvūną. Tada atsisuko į Torą, tačiau čia pat sudvejojo.

- Ko žiopsot, avinai, juk čia išdavikas! Visa dirbtuvė pilna blakių, sistema tiesogiai sujungta su saugumo organais, ko jums dar reikia?, – beveik falcetu suspigo Benas, jo įžeista savimeilė tiesiog virė iš apmaudo.

Jau keturiese laikė savo auką, kai stambiausias, su bjauriu randu per visą skruostą, keliskart smogė Torui į veidą. Šis greičiau iš garso,  nei dėl skausmo suprato, jog jam tik ką lūžo nosis.

„Taip ir maniau, kad tai nebuvo meistras. Bet jeigu taip, tai kurgi jie tada, kai jų tikrai reikia? “, - viltingai spėliojo Toras. Su kiekvienu smūgiu skaudėjo vis mažiau. Keista, bet nejuto jokios baimės. Tik vis didėjantį pyktį, tame tarpe ir pačiam sau.

Kaipgi jis tiek laiko net neįtarė patekęs į labiausiai šalyje ieškomą teroristų tinklą? Gal net įvėlė draugę į visa tai, ach, vargšė naivioji Leila! Kaip ji nusivils, sužinojusi,  koks jis vis dėlto žioplys! O kaip šeima, kaip Samanta, sūnus? Vos pagalvojęs apie sūnų, beveik fiziškai  pajuto, kaip pamažu beužvaldantį gėdos jausmą keičia laukinis įtūžis.

Nebetikėdami, jog gerokai aptalžytas Toras sugebės pastovėt ant kojų, užpuolikai jo beveik nebelaikė. Tačiau vos išsilaisvinęs, jis keliais taikliais kojos smūgiais pargriovė porą įsibrovėlių, bet tai jau buvo pabaigos pradžia. Šį kartą jie surišo jam rankas.  Toras primetė, kad jų buvo septynetas, neskaitant Beno. Ir dar pora lūkuriavo tarpdury, bet kada pasiruošę pult į pagalbą.

- Niekšas! Tu visada buvai bailys, Benai. Tu ir mirsi kaip bailys, - iškošė, tuo pačiu išspjaudamas kraujingą krešulį.

Iki tol tik stebėjęs egzekuciją,  Benas nebeatlaikė. Jis tiek daug tikėjosi iš Toro,  ruošė jį, tikėjo draugą esant sutvertą kur kas didesniems darbams, nei lankstinukų nešiojimai ar suknisti moralizavimai.

- Prakeiktas išdavikas! – pasilenkė prie jau ant žemės pargriauto, surišto ir dėl šventos ramybės poros sėbrų prilaikomo vyro. - Čia tau už žioplumą, - kirtis į antakį, - O čia už naivumą, - iš visų jėgų spyrė į šonkaulius.

Beną labiausiai siutino tiesus, pilnas paniekos spardomo draugo žvilgsnis. Įsikarščiavęs net nepastebėjo, kada Toras liovėsi kvėpavęs. Sudarkytame veide nebebuvo įmanoma atpažinti bruožų, tačiau jau sustingęs žvilgsnis tarsi smeigė Beną kiaurai. Visas apsiputojęs, sunkiai šnopuodamas žudikas dar bandė keiktis, bet tik bjauriai užsikosėjo.

- Trinam, trinam viską lauk iš čia, - tarsi pats save skubino programuotojas, pradėjęs šluot visą Toro atmintį, pradedant laiškais ir baigiant gimimo dokumentais bendroje duomenų bazėje.
- Mašiną paliekam, atpirkimo ožiui reikalingas pilnas komplektas, - sukomandavo vyresnysis.

Toro ir jo augintinio dar nespėjusius atšalti kūnus  sukišo į čia pat surastus maišus, pakrovė į autobusiuką, dviese nuskubėjo utilizuot kūnų šalia esančiame apleistame aerodrome – prireikė viso butelio ardomojo skysčio, kad neliktų nei pėdsako. Likusieji tuo tarpu krėtė dirbtuves, dar pora dezinfekciniu dezodorandu kruopščiai naikino bet tokius savo pėdsakus.

Išgirdę atsidarant lauko duris, net neišsitraukė ginklų – laukė savų. Taip ir įkliuvo. Susivėlinusieji dar bandė sprukt, tačiau gaudynės buvo trumpos. Vos kilus įtarimams dėl keleto iškiliausių teroristų vadeivų apsilankymo dirbtuvėse, buvo mestos visos specialios pajėgos šiems sulaikyt. Todėl vyrams teko aiškintis, kaipgi jie iš akių išleido vieną pagrindinių įtariamųjų, iki šiol sėkmingai apsimetinėjusį  paprastu kurjeriu. 

*********************************************************
Netrukus  gyventojus pasiekė žinutė su įklijuotu juodbruvo žaliaakio vyriškio vaizdu:

„Ponia Samanta Sanders ieško pono Toro Sanders, gyvenusio 342 kvartale, Šiaurės Pašvaistė. Visus ką nors žinančius apie šį vyrą, prašome pranešti adresu brigita. sanders@rojauskampas. com„.

Žemiau -  Ponios Sanders nuotrauka su baltapūkiu berniuku ant kelių.


To paties amžiaus vidutinės išvaizdos žvitri žaliaakė, užmetus akį į žinutę, atsiduso:  „Ir vėl eilinis dingęs vyras mūsų kvartale. Baisu, kur ritasi pasaulis... O juk jo sūnus kaip tik Pijaus amžiaus. “

- Eime, mažuti, nėr čia ko vėpsot.
- Bet mama, mamyte, mes juk jį pažįstam! Čia dėdė skulptorius iš interneto!
- Ne vaikeli, mes nesibičiuliaujame su skulptoriais. Tas dėdė nėra tas, kuo dedasi, žinių tarnyba juk nemeluos.  Ir mes niekuomet jo nepažinojome. Niekuomet...
- Niekuomet, - neužtikrintai pakartojo vaikas. Nubėgęs į savo kambarį, ilgai krapštėsi, ieškodamas savo kažkada pradėtų lipdinių. Tačiau niekur jų negalėjo rasti.
- O gal jų ir nebuvo. Prisisapnavau, - gūžtelėjo pečiais ir pasilenkęs ėmė rinkti išmėtytas erdvėlaivio modeliuko dalis.
2017-01-08 01:16
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2018-06-14 21:25
Sigitas Siudika
neisimenu.gal durnas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-12-15 05:29
Dekonstrukcionistas
Perskaičiau visas dalis. Viskas kažkur tarp filmo „Her“ ir Orveliškos literatūros. Ne mano skoniui, bet parašyta, tenka pripažinti, neblogai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-03-05 15:01
Nuar
Sakyčiau, ši dalis yra stipriausia iš visų kitų. Lengvai išsakytas pastebėjimas yra teisingas. Trūksta jungiamosios pasakojimo dalies tarp 2 ir 3. Smurto scena yra įtaigi. Panašiai būna ir tikrovėje. Tik paprastai dar ir pašokinėja ant bejausmio kūno abejomis kojomis. Jei kūnas tirpinamas ne vonioje, o sename oro uoste ar garaže, tikrovėje imama statinė nuo kuro, pripildoma skaidančio skysčio ir kūnas metamas galvą žemyn. Tirpdamas jis pats smenga žemyn, todėl aplinkiniams nieko daryti nereikia. Kai aprašomos smurto scenos, verta iš anksto tam procesui pasiruošti, pavartyti internete kai kurių senų bylų aprašymus. Tada kūrinys bus įtaigesnis. Jau skaitant pirmą dalį iš autorės pasirinkto jausmingumo lygio aš tikėjausi bent vienos švelnios meilės scenos. Deja, jausmingumo per akis, meilės nėra, todėl perskaičius viską iš eilės, lieka kažkokia nedidelė tuštuma. Siūlyčiau ateityje nesibaiminti tokių scenų. Subtiliai aprašant, jos labai padeda kūriniui. Už šią dalį aš parašyčiau 4,5. O štai už antrą mažiau, nei prie jos parašyta. 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-23 18:23
Lengvai
Vienas didelis minusas yra ilgas laiko tarpas tarp dalių. Man, skaičiusiai ir Leilą ir TOrą jau iš galvos iškrito, kas kur ir kaip baigėsi, kiti gal skaitė tik Torą ir prisimena dar mažiau?

Toras primetė, - seriously? :]

Parašyta neblogai, tik klaidos bado akis. Rekomenduočiau su šaknimis rauti lauk "tame tarpe" ir visus šio žodžių junginio darinius :)

Ir dar, būtų neprošal tarp šios ir prieš tai buvusios dalies dar bent 2 serijos, nes čia paėmei ir pačiu brutaliausiu būdu užbaigei ir istoriją ir veikėjo gyvenimą.

3
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-17 17:13
Damastas
Kalbant apie perrašinėjimą, jeigu viskas jau užkniso, tuomet Aurimaz yra teisus. Nebent perrašinėdama norėsi įpinti naujų spalvų, pažvelgti iš kito kampo ir pan. Bet ir šiuo atveju sveika būtų pailsėti kurį laiką.
Skaičiau visas dalis ir jos iš esmės gana rišlios, abu pasakojimai papildo vienas kitą, turbūt yra intriga kaip gi jiems ten baigsis, plius teroristinis aspektas, kurio užuomnos, tiesa, galėjo būti įpintos jau žymiai anksčiau. Tuomet kažkiek išsiteisintų piešiamo pasaulio totalitariniai atspaviai.
Labai netgi neblogas pirmas bandymas cerera ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-09 15:29
ieva3003
Hm, ko gero jokio stebuklingo patarimo, kaip juodraštį paversti kūriniu, nėra. Gal tiks paprastasis banalusis - rašyti?

Tiesa pasakius, manau tikrai galėtum galvoti apie šuolį link dramų karalienės. Tik ne dėl to, kad sukėlei masinę užuojautą, o dėl to, kad atsiliepimai - tai tik pasiūlymai dar geriau rašyti, o ne kažkas fatališko, vedančio link "ištrinti". Manau, matai balus, matai kažkokias žvaigždutes - viskas ok. Čia labai pritarčiau Vajui.

Aha, dabar apie šį kūrinį. Iš pradžių perskaičiau Toro, po to Leilos pasakojimą. Patiko, bent tuo, kad Toras man pasirodė visiškai atgrasus tipas ir pirmas pasakojimas istoriją atgaivino. Šaunu, yra dinamika, yra idėja, galbūt vietomis kiek neaišku, tačiau tikrai ne man dėl to priekaištauti ;)

Ok, lauksim kitų.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 22:38
cerera
Dėkoju už geranoriškus patarimus,  didžiausias galvosūkis dabar bus išsirinkt, kuriais pasinaudot :) Žinoma natūraliai linkstu link Aurimo gundymų užmest šį bergždžią reikalą  (pats procesas man patiko, tik su pabaiga užsiknisau, nepavyko jos pakoreguot bent taip, kad bent pačiai patiktų),  pasimokyt iš klaidų ir eit toliau. Juolab, kad jau turiu naujo kūrinio juodraštį su pradžia, pabaiga ir mane vežančia mintim, o ne taip, kad  įpusėjus vis dar neturiu žalio supratimo, kuo gi čia viskas baigsis :-)
Tik dabar vėl tas pats klausimas:  kaip iš to juodraščio padaryt normalų kūrinį :D?

P.S. Ar man tik taip pasirodė, ar iš tiesų sukėliau masinę užuojautos bangą? Nes jeigu tikrai taip, tuomet pats metas pagalvot apie šuolį link dramos/tragedijos, būčiau tikra dramų karalienė :)))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 19:28
Vajus
Pradėsiu nuo to, kad, mano manymu, nėra taip blogai kaip dabar autorė bando įsivaizduoti :))
Skaičiau šį kūrinį nuo pat pradžių, bet nekomentavau, nes iš principo neturėjau ką rimto pasakyti. Jau esu pastebėjęs, kad kai kurios pastabos, nežinant kaip vystysis kūrinys, yra nieko vertos. Kiek pamenu, skaitant pirmas dalis man lyg ir trūko kažkokių didesnių užuominų kas vis dėlto vyksta, bet vėlgi, sakiau sau, kad to, matyt, reikia kūrinio idėjai. Skaitytojams, vertinantiems kūrinius per jausmų, išgyvenimo prizmę, galbūt, viskas atrodė geriau.
Dabar, kai perskaičiau visą kūrinį galiu pasakyti, kad idėja yra, nebloga idėja. O už išpildymą rašau keturis.
Ir noriu autorei pasakyti, kad niekada nebus taip, kad visi skaitytojai pasakys "puiku". Su tuo reikia susitaikyti. Linkiu sėkmės tolimesnėje kūryboje :))
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 17:56
Loke1
Labiausiai patiko,kad įvertino "savo mergytę" :]
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 17:52
Loke1
As paskaičiau dar naktį. Liūdna dėl tokios baigties.oi kaip sudraskei mam širdį.
Heh.. Ir kad labai prievarta rašei, gavosi ne banalu,vietomis labai įtikinama ir įžvalgu, su moralu. Pagalvoju,kaip gaila, gyvenime tokių situacijų irgi būna.
Aurimaz teisus, nesikankink. Netaisyk. Ir tikrai nereikia trinti. Bus su kuo palyginti - pažangai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 14:48
Aurimaz
Žmonės, būkit rimti žmonės ir neužsiiminėkite tokiais žvėriškais reikalais, kaip kūrinių perrašinėjimai. Jei užkniso kūrinį berašant, perrašinėjant to užknisimo bus 10x daugiau. Be to, pati Cerera tvirtino, jog kūrinį parašė pernelyg nesigilindama, tai čia toks maždaug ir darbas. Gerai, kad vietomis pavyko. Gerai, kad pabaiga - ne visiška tragedija. Gerai, kad yra iš ko pasimokyti. Dabar džiaukis rezultatais ir planuok kitą kūrinį. Susirask idėją, kuri tave vežtų kaip 220 voltų į panages ir pirmyn. Šitą malonėk palikti ramybėje, nes jei pamatysiu internete "Torą v.2.0", garantuotai nukuolinsiu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 13:34
sesė_mėta
Tai netrink, dar gal pasirinksi pastabų. Gi ir po poros mėnesių kartais kas užklysta ir perskaito :).

Siužetas, kaip sakiau, man patinka, tik jo "išpildymas" šlubuoja. Taip pat nesu tikra, ar verta istoriją pasakoti 2 kartus - iš Leilos ir iš Toro pusės. Gal reikėtų juos tiesiog apjungti į vieną - pvz. vienas skyrius iš Toro pusės, kitas iš Leilos (nors nesu tikra dėl šito patarimo nešališkumo - pati dabar tokiu principu šiuo metu bandau :D).

Jei užkniso galėtum mest ir neberašyt, bet... Geriau patarčiau atidėt kuriam laikui į šalį, ir, kad ir per kančias, vėliau perrašyt. Net jei nuo to teksto labiau nepamilsi, tikiu, kad vis tiek bus naudinga patirtis. Vėl, kalbant iš savo varpinės, seniai seniai čia buvau įkėlusi tokį trumpą apsakymėlį "kauko pelenai". Jo dabar nebėra, seniau "iškuolintus" kūrinius tiesiog ištrindavo iš svetainės. Taigi, jį iškuolino, ištrynė, o aš vis tiek jį pataisiau, perrašiau, pakoregavau pagal kitų pasiūlymus ir vėl įkėliau. Realiai jo siužetas nepasikeitė nei kiek, ženkliai pasikeitė tik pats jo pateikimas - to vaisius, apsakymukas, kurio ir dabar dar ženkliai nesiimčiau taisyti ir kuris tuo metu pasiekė dar neregėtas man aukštumas :D - vietoj tradicinių 1,5-2 žvaigždučių visos 4 (ir netgi teigiamas įvertinimas iš Laukinės Obelies :)).
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 13:14
cerera
Dėkoju Sese, už Tavo kančias kada nors bus atlyginta :D!

Niekada neprašiau įvertint daugiau, nei kūrinukas nusipelno, juo labiau, kad jau po Aurimo apsilankymo apsiprendžiau trint jį. Tik laukiu dar poros man rūpimų nuomonių – kad jau taisyt, tai reikia maksimaliai pastabų susirinkt. Dar gal ir Aurimaz atsišauks, nes tik pasijuokė ir nuėjo sau pasišvilpaudamas :))

Tai siužetui labai didelių pastabų neturi, išskyrus tą neįtikinamą komikso pataisymą, tik pačiam išpildymui? Ar kliuvo viskas kartu?

Aha, žiauriai atsiboo jis man jau. Neplanavau tos antros dalies išvis, bet gavau pastabų, kad Toras per mažai atsiskleidęs, keletas skaitytojų patarė tęst, na ir pamėginau. Bet kai kaip dabar išsivartyt su ta pabaiga, kai ta antra dalis net nebuvo planuota, o  dirbtinai prilipdyta jau po viso :-)?

Vienu metu buvau nutarus pabaigos visai nekelt, kad jau nesigauna, kaip noriu, bet vėlgi, atsirado kas primygtinai siūlė pabaigt ir va, "pabaigau" :-) Šiame etape dar labai pasiduodu įtakai, ypač tų, kurių nuomonės išties rūpi,  bet labai tikiuosi, kad su laiku tapsiu atsparesnė.

Tai čia Tu tas protingas žmogus, kuris man patarė perskaityt garsiai :-)? Kaip tik neseniai esu pateikus šį patarimą Vajui, tik buvau užmiršus, kieno ta mintis :)

P.S. Aš irgi jau turiu konkursinio juodraštį, bet deja nuvažiavau į lankas, kaip paprastai. Ir iš Lietuvos, ir iš paties mito – kažkaip nesuvaldžiau jo tiesiog :-)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 12:53
sesė_mėta
Ech, atsiprašau, cerera, bet čia tiek daug ką taisyt, kad net eigoje nustojau gilintis. Kol buvau nenustojus, pateikiu keletą pastebėjimų.

"Neskubėjo pult į neišvengiamą ašarų ir isterijų laviną, juk dar niekuomet nebuvo taip jos taip ilgai palikęs. Vėliau nutarė, kad dar kiek palūkėjus, draugė aprims, susitaikys ir tiesiog džiaugsis pačiu faktu, jog jis pagaliau atsirado." -  šita pradžia labai susimala. Atrodo, kad apsiverkti planuoja Toras. Kažkaip čia kitaip reikėjo sudėliot žodžius.

Apkrauni tekstą bereikalingais, tekstui niekaip nenaudingais žodžiais. Pavyzdžiui:
"BET juk negali, žmogau, gyvent vienui vienas"
"Kažin ar joms be plastinės chirurgijos dar nemokamai išima ir smegenis, - SARKASTIŠKAI PAGALVOJO."
"Gal ir be reikalo buvo jai toks šiurkštus paskutiniu metu, PRIPAŽINO."

Tekstas ir vėl tarsi juodraštinis - atrodo, kad tik apsimėtei įvykius, po to sugrįžai pakoreguoti pradžią, o toliau taisyti atsibodo. Trūksta aprašymų ar kažkokio kitokio tuos faktus rišančio audinio.

Vėl primygtinai siūlau po parašymo, kai jau manai, kad viskas gerai, perskaityti garsiai. Atrodo, kad tokiu būdu tikrai būtum radus kur ką pataisyti. Pvz "Lyg arabų šeichai, nusistebėjo Toras. Tik vienintelis Benas savojo neslėpė." - turbūt norėjai parašyti apie veidus, o dabar atrodo, kad rašai apie šeichus.

"Ir skubiais štrichais puolė taisyt komiksą, prunkšdamas lyg kumelys" - na šitas siužeto vingis, sorry, bet man visai nerealus. Kas turėjo šaut rimtiem vyram į galvą, kad ateitų su svarbiu reikalu, o paskui... Na man čia, kaip pvz, ateitų vagys milijonieriaus namus apšvarint, o tada pamatę playstation'ą prisėstų pažaist.

Yra kitokių neaiškumų. Pvz "Keista, kad prisimena, nors greičiausiai slapčia įsilaužė į sistemą" - kas įsilaužė į kokią sistemą?

Kodėl Samanta nurodo savo giminaitės elektroninį paštą "brigita. sanders@rojauskampas. com" ?

Žodžiu, jei sugalvotum taisyti, manau iš šito siužeto galėtų išeiti kažkas gero, bet kol kas... Šitam neabejotinai duočiau mažiausią žvaigždučių kiekį iš visų tavo iki šiol skaitytų. Duot? Ar tegu lieka gražus kažkieno paspaustas penketas? :)

Kilo dar toks klausimas: o gal tau jau apskritai atsibodo šitas kūrinys?

Dar vienas patarimas, kurį skaičiau, ir kuris bent jau man iš tiesų labai gerai veikia - kai jau parašai, pataisai ir jau atrodo gerai, palik tekstą pagulėt bent kelias dienas. Pati paskui būsi gera savo pačios kritikė. Aš pvz vakar metus visus darbus jau parašiau konkurso apsakymą, ir kol kas jis man visai patinka, bet jei neišlaikius įdėčiau į rašyk'us, iki vasario 8, dievaži, kaip daug kartų to gailėčiausi :).
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 08:46
cerera
Taip, Bella, pabaiga... Brisiaus galas, taip sakant :-)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 08:44
mint
jei pabaiga - kažko iš tiesš trūksta, norisi ilgesnio epilogo, besirūtuliojančio lėčiau :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 08:39
cerera
Aurimas, nejaugi TAIP blogai :)? Viskas nuo pradžios iki galo, ar kažkas konkrečiai?
Iš tiesų tai ne visai taip: visą antrą dalį (I-III) parašiau vienu prisėdimu, tik vis planavau pakoreguot, bet kad nesugalvojau, kaip...
Bet Tu teisus, Toras tikrai kažkiek užkniso, tad nutariu jį nužudyt ir dar gana žiauriai :D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-08 07:40
Aurimaz
:D Čia maždaug iš tos operos: "nusibodo man žaist su šitu kūriniu, tai užbaigiau bet kaip".


Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą