Šalta žemė priglaus
Naują būtybę išgaus,
Karsto sienos atstos namus.
Po žeme nesvarbu tu baisus ar gražus.
Tau batus užriš,
Kostiumą apvilks ne devėtą
Dezodorantu nepurkš,
Nes mirusio kvapo nėra.
Nei prakaito,
Nei sielos prabėgimų,
Užteks tau žaisti
Po žeme niekam neįdomus
Ar bankininkas,
Ar Jėzus Kristus esi,
Ir ne esi po žeme,
Nes po žeme jau buvai.
Visa tavo praeitis niekas,
Nebent kažką po savęs palikai.
Hitleris griovė Europą,
Stalinas ištrėmė žmones,
O Europa ir liko Europa.
Bet jei Nobelio prizą laimėsi,
Žmonės vien geru minės.
Byra žemės,
Karstas leidžiasi žemyn
Du metrai ir tu jau ten -
Požemių karalystėje.
Nesvarbu tu su Alachu
Ar su Dievu ėjai,
Čia svarbūs tik tavo darbai.
Du metrai ir tu jau ten,
Čia Saulė nei kyla,
Nei leidžiasi,
Čia tik tavo lavonas
Guli ir laukia,
Kol suirs,
Kol numirs.
Dar 20 metų gulėsi
Dar tiek pat tavo vardas bus,
Po 20 metų jau baigsis,
Nuoma už vietą,
Nuoma už nieką.
Šalta žemė priglaus
Naują būtybę išgaus,
Karsto sienos atstos namus,
Po žeme nesvarbu tu baisus ar gražus.
Sunkus kūrinys... persmelktas liūdnų pamąstymų, kurie įsminga mūsų sąmonėn tada, kai šalia - jaučiame tuštumą, kurią kartais kaipo siurpryzą - padovanoja gyvenimas...
Svarbiausia - tikėti savimi, sutikti šviesiomis mintimis kiekvieną auštančią dieną... Kas žino - su kokią misiją atėjome šion žemėn...
Tsiela atsitskiria. Ji lipa keliu. Auktsyn eina keliu ir vitkats. Ji nezino kats yra zemė, tik metaporats kartaits duoda per ją, pet taip tai ne. pet tyla dalinatsi per putsę, taip. Its tikrųjų tai zmonėmts irgi netsvarpu, ką tu tia paratsei, kad netsvarpu pozemei, tai zmonėmts irgi yra netsvarpu, tik daznai jie patyts to netsupranta, mazi kvaitsiukai, todėlnereikia dėl to jų teitsti pernelyg griesztai, taip, pa.
Ats pakomentavau tavo eilėratsį, tsaunuolits, taip?