Skimbčioja…

(iš "Regėjimų" ciklo)

Maži mažytėlaičiai žalvario varpeliai
Senoviški (iš Kinijos)
Jie ypatingai skimbčioja naktim
Kai atveriamos durys
Fantastiškai kažkaip
Tarsi grakščios šokėjos
Įsitempęs kūnas

Beprotė – pasakytų jai kaimynai
Bet nesako
Nepastebi. Nemato. Nesuspėja
Tik pavėluotai praveria duris

Skimbčioja – a – skimbčioja

O ji – toli toli jau…
Kitam laike, kitoj erdvėj
Kur kriauklę prie ausies priglaudęs
Lao Dzė’s pasekėjas
Laukia ženklo –
Mažų mažutėlaičių
Žalvario varpelių garso
Iš jos pasaulio virpančių pavojų

Ir jiedu šypsosi, iš tolo rankom moja
Ir kalba akimis tiktai, visai trumpai

O paryčiais ji tarsi stirna – strykt į lovą
(varpelių garso kelio nepamiršta)
Kažkaip fantastiškai jie vėlei skimbteli
Jie skimbteli…

Beprotė – pasakytų jai kaimynai
Bet nesako
Nepastebi. Nemato. Nesuspėja
Tik galvas nuo pagalvių kilsteli –
Nurimsta

Skimbčioja -  dievuliui ačiū -  skimbčioja…

I. D.
2004, sausis