Rašyk
Eilės (78076)
Fantastika (2303)
Esė (1552)
Proza (10905)
Vaikams (2710)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Dočkutė pirko dviratį, nes vis dažniau nebeužtekdavo pinigų benzinui.
Nusigyveno mergina – neturėjo vaikino, kuris jai nupirktu pėdkelnes, raudonus batelius, parneštu iš turgaus agurkų, ropių bei vidutinio dydžio obuolių ir pripiltu sklidiną baką benzino.
Kodėl ji taip nusigyveno?

Būdama Panevėžio turguje ji nesiderėjo  - dviratis jai patiko.
Šiuolaikiniai dviračiai yra gražūs ne tik išore, bet ir vidumi.
Merginą užbūrė spyruokliuojanti silikoninė sėdynė, į viršų šaunantys vairo išlenkimai, saulėje blyksintys tepalu aplieti stipinai.
Panevėžio turgus buvo prigrūstas riedlenčių, bet pardavinėjo ir tris moterims skirtus dviračius.
Apžiūrint perkamą dviratį, atsitiktinai nulūžo dviračio kompiuterio stovas.
Pardavėjas mandagiai pasiūlė Dočkutei nueiti į netoliese esančią turgaus palapinę ir nusipirkti tą sulūžusį stovą.
O gal ji norinti  eiti su juo į namus ir gauti nemokamai kitą, žymiai garsesnės firmos, patogesnį, standesnės plastmasės?
Pardavėjas dėvėjo sausio mėnesį skalbtas sportines kelnes, o rankose laikė žvaigždėtą alaus skardinę.
Jaunuolis  stambiomis rankomis vis pasitempdavo į viršų kelnes taip meistriškai, kad  nuo dešinėje rankoje laikomos skardinės krašto atitrūkęs alaus lašas  tik per plauką neištepė surauktos kelnių gumos.
Mergina akimirksniu įsivaizdavo, kad tas vaikinas ją apkabina lyg alaus skardinę, o toliau?
Dočkutė dėl įgimto drovumo neišdrįso įsivaizduoti, kas gali atsitikti.
Ji, vydama vaizduotėje audringai besivystantį kovos su “ treninguotomis” jaunuolio rankomis, pasileido bėgti link turgaus palapinės.
Dviračio pardavėjas nušvito šypsena kaip kiekvienas žmogus gerai žinantis moters silpnybes.
Jis žinojo, kad visos merginos bijo jo darbščių, bet negražių rankų.
Vienišos moterys, kurios pirkdavo dviračius, sulūžus kompiuterio stovui, jaunuolį atstumdavo ir, nieko neįtardamos bėgdavo į palapinę, kurioje dieną naktį veikė vyrų pirtis.
- Nepirksiu aš tavo dviračio, debile
Išgirdęs klyksmą dviračio pardavėjas išsiskleidė palaiminga šypsena.


Dočkutės draugė Valytė,  dirbo pardavėja retų mėsos produktų parduotuvėje. Kas yra retas maisto produktas?  Tai užnuodyta mėsa, kurios reikia mažo griežinėlio, kad nusibaigtum per kelerius metus, kasdien leisdamas iš burnos baltas akytas putas. Pardavėjos buvo įpareigotos vaikščioti į laidotuves ir rašyti nekrologus.
Kas buvo nuodų pirkėjai? Pirkėjai buvo turtingi tiek, kad nebežinojo kam jie gyvena ir tos putos jiems priminė Okeano bangų keteras. Jiems mirti buvo tiesiog gyvenimo įvairovė. Žinoma, buvo ir racionalių, bet jie prieš mirtį paduodavo į teismą vartotojų teises, bet, dažniausiai, mirdavo nesudalyvavę pirmame teismo posėdyje.
Kokie pirkėjai be būtu, jie visi žavėjosi Valytės kūno formomis ir jos prieinamumu.
Jie mielai duodavo savo adresus Valytei, nes ji turėjo daug laiko susirašinėti žinutėmis su vyrais.
Ji draugavo su daugeliu vyrų, kurie maitinosi retais mėsos gaminiais.
Kodėl ji  taip dažnai laidotuvėse verkdavo lyg tapusi našle?

Dviratį jai pardavė Valytė.
Dviratį Valytei padovanojo mama.
Mamai dviratį nupirko kaimynas, kuris norėjo ją sugundyti nusivežęs į miško tankumyną. Kaimynas buvo sugundęs visas kaimyniniuose daugiabučiuose gyvenančias vidutinio amžiaus moteris. Vienoms užtekdavo, kad kaimynas dovanoja prabangų dviratį, kitoms jis buvo žavesys, o trečios ėjo iš smalsumo. Vieną dieną, kada Valytės mama pasipuošė baltomis kelnėmis važiuoti į mišką, o tada, ji matė per virtuvės plastikinį langą, kaip gundantis, iškėlęs gražią savo galvą  kaimynas sprunka nuo gausybės įsiutusių vyrų su automobiliais ir ties posūkiu į parką, buvo pervažiuotas visų rajono automobilių ir keleto neprabangių automobilių po tris kartus.
Valytės mama apsimetė laiminga ir su ašaromis akyse atidavė tą brangų širdžiai ir neišsipildžiusios svajonės atminimo dviratį dukrai.
Taip ir liko nesugundyta.
Valytė, nesuvaldžiusi neapykantos, nervingai daužė plaktuku dviračio rėmą, kada paskambino susirūpinusi Dočkutė.
Valytė labai apsidžiaugė, kad Dočkutei reikia dviračio.
Ji nesižavėjo pigiomis dovanomis.


Ji nebuvo plėšri, todėl nedrįso skubiai neskambinti turtingiems, bet vienišiems vyrams.
Valytė, sugrįžusi su glėbiu rudeninių batų dėžių iš susitikimo su Kazimyru, pamačiusi visiškai nusigyvenusią savo draugę pabandė ją pagązdinti:
- Aš tau tokį banalų pavyzdį pasakysiu. Esi mačiusi, kaip miršta zylės išn bado ir šalčio?
- Nemačiau. Nesąmonė
- O matei kaip kerta galvą vištai?
- Mačiau.
- Nori, kad tau taip atsitiktu?
- Man neatsitiks
- Kodėl?
- Tu, Valyte, labai gerai apie save galvoji
- Tai tu nepaskambinai?
- Man gal visai nereikia tų turtingų vyrų.
- Nusigyvenai, Dočkutė, kur tu dingsi be vyrų?




Miške buvo tylu tik dvi skruzdelės rėkė viena ant kitos taip, kad lingavo šakos lyg siaustu lietus.
2016-09-12 20:41
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2017-01-27 17:29
Žilis van Gogas
Pradžia lig i nieko, bet tas įsivaizdavimas jau - kaip iš S filmą. Tas dviratis jau paskui tampa tu man tu jam...ir t.t - neįdomu.
Klaida:"pagązdinti'', kaip rašosi?
Nežinau kaip pastatyti spektaklį(ar sukurti filmą) pagal tokį scenarijų?
Tiesiog, niekas nesiimtu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą