Aš vėl ramus
Ir kiek pritingęs.
Esu ugnikalnis sustingęs,
Nors tiek jėgų manyje būtą,
Kad net suskaldęs Žemės plutą
Vis augau ir karščiu grūmojau,
Didžiausiu būti net galvojau...
Dabar pavasario bijau
Kaip blogo gando.
Mane jis tyliai griauna,
Ardo.