Neburk likimų svetimų

Epigrafas: “Jo išdavėjas Judas paklausė: “Nejaugi aš, Rabbi! ”
                  Jis atsakė: “Tu pasakei... “ (Mt.: 26).

Neburk  likimų svetimų,
Visi mes einame gyvenimo
                      trapiu ledu.

Neburk  likimų svetimų,
Nevarstyk durų užvertų,
Ir nestovėk speigioj tamsoj
Prie lango buriančioj šviesoj.
Viltis – ant mylinčių delnų, -
Nebūki nekviestu svečiu.

Neburk likimų svetimų,
Netieski jiems juodų kelių,
Pradžia neturi pabaigos,
Keliai sugrįžta atgalios, -
Tu vietą pats pasirinkai
Prie Vakarienės Stalo.

Kaip nesugausi   
            krintančios žvaigždės,
Nesugražinsi mylinčios širdies,
Nesustabdysi sodo balto šokio,
Niekur negrįši svetimu taku,
Taip nesuprasi Meilės rašmenų, -
Neburk likimų svetimų.

© Felicija Ivanauskienė 2016-08-2