Pakasynos

Toks ilgus
ir tingus
išgedėtas
nemiręs dar

bet palaidotas
apraudotas
gražiai
gėlėmis apsodintas –

kasdienės duonos
pristigęs dangus

kaip šimtas
sulankstytų
šiltnamių

ir visi neišaugę
derliai –
tikras
bet
neragautas

ir pargriautas
nors
net nesivytas –
užliūliuotas
nuogastąvimais

nuogais
vyno
kirčiais –

išlytas
išlietas
raudoniu
paryčiais

ir sulėtintam
širdies
ritmui
tvinksint

susisukęs
į patalus

norintis pramiegoti
visus graužačių
(it
graužiančių
graužikų)
antpuolius,

kai baigiasi
riešutai
artėjant rudeniui

ir delne
tiktai gilė viena.


O gal
ąžuolas?