Naktis lyg bitė šaltame žiedelyje
Rūkais ir miglomis padengianti
Nenueitą tavo kelią
Plėšikas žadinantis sapne rimbu

Paukščių keliai tamsoje nesusikerta
Rieda rasos
Ir mūs gyvenimas riedės kaip jos
Visai kaip popieriumi rieda rašalas

Jos ranka tiesiasi per miegus
Kikilio plunksnos patalu
Lyg gintųsi nuo mirties
Bet ištiestą ranką perveria skausmas

Dvigalvio kertančio paukščio snapas
Ir plaštaka nukrenta į upelį šaltą
O besidaužanti širdis pasilieka plakti

Tarp samanoto kranto
gėlelės ir
akmens