asmeninio vidinio pasaulio atspindys visapriimtino estetikos mirksnio veidroduke :)
avelė taip pat ir linksmai išdykėliškai gali ausim tuos lašelius sugaudyti ;)
apie aveles vis ... kada kerpama vilna? turbūt rudeniop :) paskui verpiama, mezgamos kojinės ir t.t. ... nuobodoka, aišku, bet toks jau tas gyvenimas :)) 3
Esi atpažįstamas, kad ir kiek klonų beišleistum. Šis penktas ar šeštas? Visai nesvarbu. Rašyk, man patinka skaityti tavo kūrybą, bet jau komentuoti ar šnekėtis - tai jau ne, nes tuoj apkaltinsi priekabiavimu ar dar biesai žino kuo
zeit, labai prastai su tavo nuovoka, bet žinai kad rytai, kad Konfucijus, - o jis man toks nepriimtinas :D (vienetų tapytoja) komentuok kūrinį, o tai elgiesi vis kaip neraliuota šienauvimo metu... paskaityk savo atsiliepimus kokie jie, kam ką daryti, kam ką galvoti (asmeniškai bandoje), arba " o dabar visi kartu... palikime ir nepalikime ramybėje..." pasako vadė zeit, komentarų laukeliuose... ;)
dar kumelaitės dungsi,
o lašiukai įkrebžda ir plaukelius šiurpina, verčia iš šaknų šiauštis ant odos...
esmė ne garsas gi, o nuotaika, būsena -> melancholijoje esmė; t.y, įvaizdžiuose jai atskleisti -ją sukurti, ir įtraukti.
niu gi ausyje ir pulsas dunk(g)si jei prie pagalvės labiau ausį prispaudi. O šiaip tai pulsas, per atstumą, nesigirdi, daktarai ir tie čiuopia, ji kvėpavimo negali užmatyt be veidrodėlio ir žvakės neturi po ranka, tyliai pulsas dunGsi... nesigirdi- niu gi, labai retai kam girdisi pulsas-ekstrasensorinių sugebėjimų reikia, kad pulsą išgirst per atstumą-nors ausis ir labai jautrus organas; melancholijos ją dirginant dėmesyje, toli gražu-nelieka :)
priliesk kokiam nor gyvunėliui (sakei šienauji dažnai, reiškia daug jų matai) tai va nors mažiausia muselė karvei tik ant ausies kaušelio, kriauklelįs, vidinėje pusėje tupia, ji iš karto savo ramybėje tas ausis, krust krust, staigiu judesėliu, be lašiukų :)
aš tai savo katiną erzinu kartais per ausis, nepatinka jam jei lendi prie ausų, oi ne, kur ten vanduo, lašeliai, nebent jau negyvas gulėtų, koks Brisius, lašeliai visur ant jo ir į ausis, o blusos į lietų-mat kraujas kreši ir joms sunkiau vis jo paimti-juk stingsta kūnas... nes kraujas stingsta, o Brisius nei krust - OTRĖŠONY, kaip sakoma rusiškai...; bet tai jau nebe melancholija, tai kas kita :)
reik manyt, negyvos avelės ausin, ar gal pašildyto (iki kūno temperatūros) lietaus lašeliai, o tai ausys jautrūs organai, va gi kumelaitė kukučio ausy kai dungsėjo, visas melancholijas išvaikė, matai...
jautrus organas ausis-turėtai negyvas būti. taip ir matau besipurtančią avelę-kad iškrėst, tariamos melancholijos likučius nuo lietaus :)
2