Rašyk
Eilės (78076)
Fantastika (2303)
Esė (1552)
Proza (10905)
Vaikams (2710)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Trumpometražinio filmo scenarijus

Druskininkuose visi verslai buvo užimti. Net pinigų padirbinėjimo niša buvo užkimšta savamokslių ir profesinių kolegijų absolventų darbais.

Mamedova neturėjo pinigų net lūpų dažams.
Mamedova vaikštinėjo po Dineikos parką ir galvojo, kokį darbą ji galėtu dirbti be atlyginimo, bet su perspektyva tapti gerai apmokama specialiste.
Prostitutės darbas jos neviliojo, nes bendradarbės neturėjo skonio, o uniforma jai nepatiko.
Ji galvojo iš kur gauti pinigų bilietui į vandens parko pirtis, kur galima sutikti nuogą, bet turtingą.
Pagyvenusi moteris, sėdinti ant dviračio, paklausė gražios moters:
- Jūs matau, žinote, kad šioje vietoje lenkų kolonistai užkasė Pilsudskio auksinį kryžių?
- Supratimo neturiu. Pirmą kartą girdžiu apie auksinį kryžių, - sukluso Mamedova.
- Norit sužinoti?
Moteris staiga apsidairė ir vingiuodama dviračiu – nuvažiavo.

Prie Dineikos parko šiaurinių vartų privažiavo mašina ir sustojo.
Vairuotojas, stangriai apsitempęs mėlynu megztuku ir juoda kepure nuo saulės, kramtė gumą. Jis buvo panašus į kaimietį, nerandantį kur mieste nusimyšti.
Pamačiusi lipančius iš mašinos vyrus, moteris ant dviračio, kuri kalbėjo apie auksinį kryžių, šūktelėjo Mamedovai:
- Bėgam
Ji ėmė minti savo išklerusį dviratį restauruotais parko takeliais link Ratnyčios kaskadų, o Mamedova stengėsi nuo jos neatsilikti.
Du vyrai, apsirengę civiliais lenkų rūbais, sportiškai mosuodami rankomis, nenumaldomai artėjo prie moterų – pabėgėlių.
Kodėl jos bėgo? 
Moterims patinka, kada jas vejasi du gražūs vyrai.
Neturėdama darbo Mamedova dažnai badaudavo, todėl tingėdavo pabėgioti.
Tris kartus sakiau – bėgiok.

Moterį su dviračiu bei plačiapetę Mamedovą vyrai suraitė į autobusiuko užpakalį.
- Išleisk dviračio padangas, - davė komandą vyras žmogžudžio veidu.
- Kam dabar tas padangas pjaustai? – sušuko moteris.
- Tylėk, o kaip duosiu į liūlį
- Kur jūs mus vežat? – neiškentė Mamedova.

Vairuotojas spaudė vairą, kol jam nuo kaktos ėmė lašėti sūrūs prakaito lašai.
- Po velnių tokį darbą
- Nori aš tau atvirai pasakysiu: tau, blemba, visada mažai pinigų
- Ne pinigų, o higienos
Vyras žudiko veidu parodė moterims: jeigu rėksit, mes pasodinsim jus ant šito baslio.
Jis nerodė to baslio, bet daiktas turėjo būti nepatogiai storas.

Baravykų gatvės gale, ties posūkiu į buvusią urmo bazę, mašina pasuko į bendrabučio kiemą ir sustojo.
Vairuotojas išsiplėtusiomis akimis  išlipo nusimyšti, bet vyras žudiko veidu liepė jam susikišti “prišpindalus” ir ramiai sėdėti, ir laukti.


Gulėdama Baravykų gatvės kieme Mamedova prisiminė, kaip ji kovojo dėl neseniai atsilaisvinusios samdomo žudiko vietos.
Jai pažadėjo, bet nepasakė, kad į laisvą vietą pretenduoja ir  miškininkas Karaliūnas, buvęs vilnietis. Mamedova pyktelėjo ir pasakė: jis kairiarankis.
Tokią jos pastabą lengvai atrėmė vietinio laikraščio žurnalistas, kurio galva buvo suklijuota iš po sprogimo batų parduotuvėje likusių neatpažįstamų detalių.
Žurnalistas šyptelėjo: jis ne šaudymui samdomas, o granatoms mėtyti. Ne tie laikai.
Mamedovos amžiuje granatas mėtyti buvo neaktualu.


Mašina su pagrobtomis moterimis sustojo prie Nemuno.
Prieplaukoje nebuvo nei vienos valties, laivo ar garlaivio.
Į medinę prieplauką grandėsi didžiulis rąstinis plaustas ant kurio išdidžiai stovėjo Karaliūnas.
“Turbūt vis dėlto laimėjo konkursą. Dabar ant mūsų treniruosis... ” pagalvojo Mamedova.
Moterį su dviračių, kurio padangos buvo supjaustytos, numetė ant plausto. Mamedova žengė pati.

- Kodėl mus čia atvežėt?
- Vairuotojas atsisako toliau važiuoti. Jis nori nusimyšti laisvai, - nusijuokė žudiko veidu vyras ir parodė išpuvusius dantis.
- Gal susitarsim? – nedrąsiai, bet nedviprasmiškai pasisiūlė Mamedova.
- Ne mano skonio, - nusijuokė žudiko veidas. Ir iš kur jis mokėjo taip kalbėti? Kokį skonį gali turėti vyras išpuvusiais dantimis?  Nusiskustu, ar ką?

Netikėtai ėmė temti. Kas galėjo tikėtis?
Vakaras buvo šiltas ir nepaprastai tylus.
Plaustas pajudėjo. Karaliūnas ilga kartimi atsistūmė nuo prieplaukos.
Vairuotojas nusisuko į krūmus.
Plaustas jau pasiekė Nemuno vidurį, o iš krūmų dar vis liejosi pilna srovė.
Vairuotojas garsiai dejavo, tarsi norėjo apverkti bedarbio dalią.
Pasigirdo šūvis ir srovė nutrūko.
Vyras žudiko veidu paslaptingai šypsojosi.

Karaliūnas ties Vieviu išsitraukė degtinės ir pasiūlė išgerti.
Moteris su dviračiu ištiesė ranką.
Mamedova, nors pasiūlymas buvo skirtas būtent jai – galvos mostu atsisakė.
- Jūs dar nepraradote vilties išsigelbėti, Mamedova? – paklausė Karaliūnas.
- O jeigu išgersiu?
- Jūs galit laimėti gyvybę. Paprasta:  viena iš jūsų turi tapti  mano žmona.
- Geriau jau išprievartauk - bus už ką teisti..., -  moteris su dviračiu nusispjovė.
- Tu gerk ir mažiau kalbėk.
Moteris išgėrė, sudejavo ir užmigo.
Mamedova lėtai ėmė nusirenginėti.
- Tikiuosi tu rimtai?  - paklausė moteris, kada atėjo laikas nusiimti liemenėle.
- Vesti? Kas gali būti rimčiau? Štai čia turiu tai, ką pamatęs žmogus, arba tampa bendrininku, arba žmona. Nori pamatyti?
- Karaliūnai, tu tiki į Dievą?
- Žinoma

Kada plaustas pasiekė Kauną, Karaliūnas ir Mamedova jau buvo kokius tris kartus apsikabinę ir pagilinę savo vyriškus ir moteriškus santykius.
Moteris su dviračiu, iki Kauno miegojusi, prabudo.
- Sielininke, man reikia į klinikas. Skubiai. Nežiūrėk taip į mane, vaikeli, man pizdiec ar taip ar kitaip, akmenys inkstuose pajudėjo. Arba išleisk, kad klinikose  lazeriu suskaldytu arba žudyk. Nelinkiu tau tokio skausmo.
- Kur Pilsudskio kryžius?
- Geriau prievartauk.
Karaliūnas tylėdamas paėmė dviratį, galvos mostu liepė, kad moteris apsižergtu ir kada moteris apsižergė, pastūmė į Nemuną.
Moteris dar spėjo du kartus paminti pedalus ir dingo vandenyje.
Po keleto minučių iškilo moters galva.
Ji važiavo dviračiu Nemuno dugnu.
Dviratį ir dviratininkę gaubė tinklas, kuris buvo stipriai, balta virvute pririštas prie pušinės plausto briaunos.
Karaliūnas paėmė baltą virvutę į rankas ir ėmė vingiuoti.
Moters galva ėmė vingiuoti ir dviračio ratai kliuvo už dugno akmenų.
Girdėjau, kad toks vingiavimas mirusiems teikia malonumą.
- Kur Pilsudskio auksinis kryžius? – rėkė Karaliūnas
- Leisk ramiai numirti, - rėkė atgal moteris visa senkančia jėga mindama dviratį ir spjaudydama į bangas.


Mamedova apsivijo kaklą, pečius, pašiauštų plaukų krūtinę.
- Aš žinau kur kryžius, - sušnabždėjo jam į ausį Karaliūnui saldi moteris.
Karaliūno pirštai susmego į stangrius moters raumenis.
Jie ne juokais susikabino.
Nuriedėjo link kairiojo plausto borto ir čia pat, atsispyrę nuo lentų, barškėdami tuščiomis galvomis, riedėjo link dešinės.
Putodamas šniokštė dviratininkės skrodžiamas vanduo.
Moteris už borto stipriai mynė dviratį, bet mirti neskubėjo.


Plaustą mėtė Nemuno bangos.
Porelė barškėjo plausto denyje visą geriausią nakties dalį.
Mėnulį uždengė juodi debesys.
Staiga riedėdamas link dešiniojo borto, Karaliūnas nuslydo nuo Mamedovos šono ir visa jėga įvairiais organais sulindo į tarp rąstinį tarpelį.
Pasigirdo cipimas lyg kas būtų sustabdęs seną malūną.
Moteris ant dviračio, drebėdama visu kūnu, pradėjo šokinėti ant giliai dugne slenkančių akmenų. Ji pavojingai siūbavo. Trūko tinklas ir moteris su žvėriška jėga dar bandė pasivyti vandens nešamą plaustą, bet po keleto minučių vanduo nurijo moterį su dviračiu.
Taip nuskendo Pilsudskio auksinio kryžiaus paslaptis.
Balta virvutė ištraukė Karaliūną iš tarp rąstinio tarpelio ir nusitempė į Nemuno dugną. 


Plaustas sustojo prie Palangos pėsčiųjų tilto prieplaukos.
Žmonės stebėjo kaip mieguista Mamedova lipa į prieplauką.


Per keletą valandų ji aplankė visus Palangos restoranus, kavines ir niekur nerado nei vienos laisvos vietos nei prie barų nei prie staliukų.
Buvo antradienis – bedarbių diena.
Kiek tik akys užmato prie kiekvieno staliuko, kur galėjo sėdėti keturiese, sėdėjo po penkis.
Bedarbės moterys gurkšnojo brendį, o vyrai paprastai užpirkdavo alaus už visą bedarbio pašalpą, todėl visi ir glaudėsi prie tų, kurie antradieniais gaudavo bedarbystės pašalpas, o trečiadieniais – prie gaunančių išmokas už vaikus, ketvirtadienį populiarūs buvo seneliai gaunantys vaikų emigracijos pinigus, penktadienį žmonių mažėdavo, nes ne visi būdavo pardavę nekilnojamo turto likučius.

Netoli tvenkinio Mamedova pamatė gražiai pražilusį vyrą, kuris maitino gulbes. Tikslus iki pedantizmo išlygintas kelnių kampas išdavė, kad gražuolis kitatautis.
Gulbės stengėsi jam patikti.
Mamedova, praeidama pro žilą vyrą, paspartino žingsnius, nes mintyse jai gimė vaikystėje neįgyvendintas noras įstumti tą vyrą į tvenkinį ir pažiūrėti: išplauks jis ar ne?
Reikėjo save sutramdyti, nes tai buvo sveiku protu nesuvokiamas noras, nors ir labai geras.
- Sveika, Mamedova, – vyras kalbėjo Karaliūno balsu.
-?
- Norėjot pasigerti?
- Atsiprašau?? Karaliūnai...
- Eikite paskui mane ir nesidairykite.
Pakeliui iki automobilio “Nissan Juka” vyras prisistatė:
- Aš Povilas.  Vadinkit mane Povilu, man patinka, kada mane taip vadina.
Kada jie atsisėdo į automobilį Povilas ištraukė konservų dėžutę, dvi šakutes ir kaimiškos duonos.
- Karaliūnai, tai mes negersim? – paklausė Mamedova.
- Ne. Vadink mane Povilu.
Mamedova tėškė konservus ant mašinos skydelio ir skubiai išlipo.
Povilas iššoko iš mašinos ir spėjo pagriebti nueinančią:
- Persigalvojau. Gersim.
2016-04-27 14:19
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2016-06-06 13:28
Hansas Meikis
O kas filmuos?
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-05-06 21:44
_l_
_l_
:D
myžti reikia rašyti su "ž"
ir pamiršai, arba nežinai, kad dar prieš Kauną yra Marios ir HES užtvanka.
tikriausiai esi senas senas kvanka ir rašyt nemoki. +5

P.S. aplankyk piderazų [nuoagalių] pliažą ant akvaparko stogo. dabar remontuoja ten terasines grindis, bet turėtų patikti vistiek.
patariu. pasisemtum idėjų.:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2016-05-01 22:02
be kilmės
pasakojimų turinys palaipsniui žiaurėja:) vienok skaityti įdomu, nesitramdant
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą