Link pavasario su humoru

Pavargau nuo šėmo ūko ir be prošvaistės dienų,
Pasiėmus metų kraitį, nors basa, bet išeinu
Į save, į savo rimtį,
    Į gyvenimą be grimo,
          Į smūtkelį, kurs prie kelio
                  Paliūdėjo
                        Ir nurimo.

Iš vertybinės ginkluotės minusuoju blogą laiką,
Ir dabar knyga, katytė man kompaniją palaiko.
Muzikos pilna sodyba,
    Popsą keičia Bachas, Štrausas,
          Gyvenu jau be kaltybės
                      Ir kitų
                          Neatsiklausus,

Kur man skristi, ar nutūpti, ar išvis gyva nebūti.
Reguliuoju savo eismą, modeliuoju savo būtį.
Anksti kėlus, vėlai gulus,
    Plėsiu patirčių lobyną
          Ir gyvensiu, ir mylėsiu
                Vien save
                      Apsikabinus.

Saulė, vėjai gairins dieną, sapną suks jos atspindžiai,
Vėl aukštai iškėlus galvą, priekin eisiu išdidžiai.
Praeities nepasiliksiu,
    (Gal kamputyje širdies),
          Bet tenai sustings pasaulis,
                    Žiburėlis
                        Vangiai švies.

Patyrimo nestokojant:
    Priekiu, atbulom, aplinkui
          Tegul ves galva ir kojos,
                  Naujas kelias
                        Pasirinko.