Nejau medžiotojas?

Žiūriu į popierių,
kur jie, eilėraščiai sugulę,
ir nesmagu:
kiek šūvių, tiek mirčių?

Sparnų jau nepakels,
neskris padangių keliuose,
iš ten į sielą nečiulbės.

Nejau medžiotojas esu
Ir vis manau,
kad galima gerėtis 
šitokiu medžioklės lobiu?

Atgykit, paukščiai iš dausų,
sugrįžkite atgal iš raidžių,  popieriaus, iš knygų.
Aš šautuvą išlydysiu į rūdis.
Juk ne medžiotojas esu.
Gyvenkite ir būkit ten,
kur kažkada suradęs.

Čia apie nuotraukas daugiau kalbu,
apie tikrovės dvasioj atspindžius.
Na, o mirtis?
Ją iš savęs imu.
Tai nuosavybė
panašiai kaip kad gyvenimas.