Žydi pavasaris

Vėl pavasaris grįžo saulėtas,
Kviečia žaisti, dainuoti, spindėti,
O klajonės tarp pievos gėlynų,
Kelia džiaugsmą širdy begalinį.

Pasiilgau, aš jo pasiilgau,
Kaip žiogelis siūruojančios smilgos,
Kaip saulutės pūkų debesėliai,
Ar lakštutės žali beržynėliai.

Mano rankos – dvi baltos lelijos
Visą Žemę šiltai apsivijo.
Pabandyk tik manęs nemylėti
O, pavasari mano gėlėtas.

Nenuskriaus jokie negandų vėjai,
Kai gerumo į sielą prisėjai.
Net į rudenio kraštą keliaujant,
Nešiu jausmą spalvotąjį saujoj.