banali realybė

Meilė, tai tik žodžio žaismas,
kurį susikuria jauni.
ji it savaitgalis Paryžiui -
trumpa, kai ten negyveni.

visad mums sunkiau, negu kitiems,
todėl apraudam savo būtį,
o mėnesiena vieniša taip pat,
kai miegam
įsiropščia per lango kraštą
kartu pabūti...
(nors nematom... ech)

vilties neišmatuoti tiems,
kurie neturi tų,
kurie užaugti turi.

ir tiems, kurie
į mėlio dažą
savos vaizduotės
panardint negali.
........

aš prieš užmigdamas
vartau žurnalą seną,
kuriame Monroe banaliai
merkia akį,
fatališkai virš grotų
kilsteli suknelę
neintriguoja, kai tai žurnaluose
merginos daro.

geriau tikra pašonėje nors murma,
rėkia, bara, tačiau dulkes nuvalo
nuo seno nujodinėto balno.