Pamąstymai švenčių tema

Štai, ir vėl apsisuko ratas, vėl keliamės naujam gyvenimui su gamtos atbudimu. Mūsų sielos prisipildo džiaugsmo, nes taip liudija Šv. Velykų pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė.
  Deja, daugeliui iš mūsų, paprastų mirtingųjų, tai yra gilaus liūdesio šventė. Gal tokia ji ir buvo žmonėms praėjusiais amžiais, bet, savo liudijimu ji skelbia, kad kiekvieno širdy turi būti džiugesio, linksmybių pajauta.
  Ir mes džiaugiamės bei linksminamės, arba vaidiname, kad mums gera, nes taip šiandien turi būti.
  Sunku pasakyti, ar gerai, kad vaidiname, ar blogai, bet kartais saviapgaulė padeda išgyventi šią dieną šviesiau, prasmingiau, laimingiau.
  O pabandykime realiai pažiūrėti į savo gyvenimus, pabandykime realiai įvertinti jų tėkmę ir patys sau išpažinti jų prasmingumą. Po to pasidarykime išvadas sau asmeniškai ir pažvelkime į nueitą gyvenimo kelią iš šalies.
  Pamatysime, kad daug ką darėme, kaip išmanėme savo galva, na, o kokie rezultatai buvo, ar džiuginantys, ar nelabai, tai to jau nepakeisime. Na, galima save šiek tiek pakankinti, galvojant, kad reikėjo kitaip daryti, bet ilgai savęs graužti neverta. Esame tik žmonės, nuo klaidų neapsaugoti. Tad, eilinį kartą pabaksnoję sau į makaulę, prisiekime tų, alia, klaidų, nebekartoti. Sakau „alia“, nes niekada, žmogau, negali žinoti, ar tai tikrai buvo klaida, ar ne. Gal tomis susiklosčiusiomis aplinkybėmis tai kaip tik ir buvo tas vienintelis teisingas pasirinkimas. Tik, praėjus kuriam laikui ir iš naujo pradėjus vertinti savo poelgius, jau įžiūrime daugiau galimybių pasielgti kiek kitaip. Tai čia gal ir yra mūsų gyvenimo prasmės dalis, kad kiek gyvename, tiek ir mokomės iš savų klaidų ir kurių, aišku, nebekartojame.
  Žiūrėk, gyvenimo saulėlydy, kai atrodo, kad jau viską žinome, daug išgyvenome ir, pagaliau, gyvename teisingai ir, tuo pačiu, nuobodžiai, ima velniuks, ir sugundo kokį pokštą iškrėsti. Na, jei tas pokštas nepiktybinis, blogiausiu atveju pakenkiantis tik tam krėtusiajam, tai negi, praėjus kuriam laikui, pradėsi dėl jo graužtis ir svarstyti apie gyvenimo prasmės sudėtingumą? Juk įvairesnių spalvų savo gyvenimams suteikiame tik mes patys, ir niekas daugiau.
  Su nauju prisikėlimu, brangieji! Branginkime save ir savo gyvenimus bei švęskime juos kuo smagiau, nes jie mums duoti tam, kad švęstume, o ne liūdėtume. Tą ir skelbia prisikėlęs Kristus.