21 Diena išlikti (I)

-Nagi, Ame, greičiauu

-Nuo kada negalima net pasidažyti?, - Tariau savo bestei Idlinai

-Kam dažytis į mišką? - tarė Aria, kita bff, - Juk einam ne į partyyy

- Vistiek. Minutę, tinginės jūs. - tariau
-Ech..
Susiruošusios pasiėmiem riedlentes ir išriedėjom į mišką. Ką mes ten? Vienu žodžiu, ieškom nuotykių. Susitiksim su tokiu bernu, su kuriuo turim reikalų.
Atvažiavusios linksmai įėjom į mišką. Nuėjom į susitikimo vietą. Jis ten jau buvo.
-Atėjai, - pasakė šiurkščiu balsu, - kur pinigai?
-Čia, - Padaviau krepšį su pinigais, kurie buvo padirbti.

-Puiku. - jis ruošėsi eiti.
-Pala. Mes susitarėm. Duodam pinigus, o tu mums pasakai, ką žinai.

-Hah. Manot, už netikrus pinigus ką nors pešit? Klystat, durnės
- Kaip... tu...

O tada išgirdau... Išgirdau, galbūt kaip traška medžių šakos, galbūt kaip žemė dreba. Bet greičiausiai, tai buvo bėgantys žmonės.

-Bėkit!!!, - surėkiau

Su draugėmis pradėjome bėgti. Atrodė, kad bėgam toli ir ilgai, kad miškas niekad nesibaigs. Mus užliejo energijos banga. Bet tada... tada Aria sustojo. Ir Idlina. Jos pradėjo bėgti link manęs.

-Kas jums?!

Atrodė, jos nori nužudyti mane, kaip turbūt visi link mūsų bėgę žmonės. Tada aš sustojau. Tiesiog sustojau. Gal todėl, kad norėjau įsitikinti, ar tai tikra, ar tai ne sapnas. Norėjau įsitikinti, ar mano draugės mirs, ar jos nužudys mane, o gal jos tiesiog persigando? Gal jos tokios pat kaip ir buvo? Galbūt norėjau įsitikinti, ar aš dar gyva, ar aš neapsėsta? Aš nežinojau. Aš tiesiog sustojau. Sustojau visurį miško ir žiūrėjau į link manęs bėgančias drauges, į artėjančius žmones, labiau panašėjančius į zombius...

Ir tada aš supratau. Supratau, kad esu išrinktoji. Supratau, ką man būnant dar mažai, pasakė tas vaikinas. Tas geltonplaukis, išbalęs vaikinas... Jis pasakė:
-Kai ateis diena, pateksi į pasaka, kuri iš tikrųjų bus realybė.
Bet tai nė iš tolo neatrodė panašu į pasaką. Tai veikiau buvo košmaras.
Tuomet atsitokėjau ir pradėjau bėgti. Bėgti ir bėgti. Bet tuomet, pačiu netinkamiausiu metu mano koją suėmė mėšlungis. Parklupau. Tada kažkas trenkė lazda man per galvą.

                            Netekau sąmonės