* * *

Jei kartą jaunystėje sėklą pasėjom

O medžiui paaugus augint nenorėjom

Vis draskėm ir laužėm - ko gi norėjom?

Gal širdžiai jaunai ištrūkti reikėjo?



Daug metų prabėgo ir sėklos neliko

Bet šaknys pakėlė naują vainiką

Ir skauda tik širdį dėl buvusio pykčio,

O medis vis želia nors sėklos neliko.