Pavargau
aš
pati nuo savęs,
nuo minčių svetimų ir savų...
Kur
takeliai dvejonių
nuves,
jei nerasiu tikrųjų namų?
Kaip norėčiau
vidum susikaupti –
paprastai,
bet
su aiškiu tikslu
ir nevargint
širdies,
ir nelaukti,
ko iš tikro, galbūt, neturiu...
Kaip dažnai
abejonės drauge
su skausmu
neša Saulę vilčių,
kaip išmokti
nebėgt nuo savęs,
kaip surasti,
kur tu, kur ne tu?!