Taip, aš moteris buvau

„Taip, aš tai darau! Bet tai nepadaro manęs tikra moterim. Taip, aš depiliuojuos kojas, kai niekas to nemato, skutuos pažastis duše. Kvepiu pigiais kvepalais nešventinę dieną ir net labai prabangiais kvapais per šventes. Dar aš rengiuos seksualiai elegantiškais rūbais ir pasipaišau sau naują veidą kas rytą po maloniai apelsinais kvepiančio kremo pasimakliavojimais. Taip, aš tvarkingai susisegu plaukus, kurie irgi kvepia kažkuo maloniu, ir vaikštau pasitempus belaikydama ant galvos 3 iš 4 savo gyvenimo kampų (kad tik neprarasčiau laikysenos ir jie nenukristų...). Kartais ir aš neturiu kuo apsirengti ir beviltiškai noriu šokolado vidury nakties ir mano vyrui tenka eiti į naktinę maksimą, o pakeliui  jis randa sau kebabą, dėl ko aš pykstu. Be priežasties. Nes mes rūpinamės savo kūnais, mes sportuojam lakstydami ir dūkdami su vaikais. Ir taip, man patinka gaminti pusryčius, pietus ir vakarienę su užkandžiais ir iki jų. Man patinka turėti nuostabią virtuvę. Taip, aš tai darau, bet ne tai darydama jaučiuosi moteris. Savo subjektyvia nuomone, moteris aš esu, kai nubundu ryte šalia mylimo asmens, apglobta jo rankų ir kai atbėgęs iš gretimo kambario mažasis mano „aš“ prašo kasryt tik blynų su šokoladu, nors iš esmės tinka bet kas. Būtent tada aš moteris“ - pagalvojo iš šio keisto sapno, nuo kambariokės kulniukų taukšėjimo išeinant, nubudusi Evita. Pasiražė dar būdama lovoje, apsirengė naują antram gyvenimui prikeltą kostiumėlį, susirišo plaukus, galvodama, kad gal po vakarinio dušo rytojaus dienai plaukai bus klusnesni, ir išėjo į darbą be pusryčių.