vaikystėje bijojau dėdžių atlapotais užtrauktukais
kai vieną sykį prie Merkurijaus ruošiausi klausti laiko
tiktai sumirguliavo draugė šaukė - bėki, nusisuki!
menu kaip kojos pynėsi ir sukosi galva be saiko
sutikdavau juos parke autobusuose jų dulsvos akys
aptrauktos lyg migla o šypsenos vienodos it bepročių
norėčiau tik nueiti ten kur guli žodžio nepasakius
po antklode palikčiau išgaląstas žirkles dovanočiau


bibliotekininkė

















