Saukojimas

žmogaus veido ir
žmonių už rėmų
be sąžinės tarsi netyčia
nuklausė gidės žodžius

keliauja į pragarą paskui
dvokiančiu prakaitu
tiek daug svetimų
sunkiasi sunkiasi sunkiasi
vieni iš kitų į kitus

superherojus be odos
laiko tuščią stiklainį
laiką galėtų supilti į smėlį ir išmatuoti
kiek ilgai tai dar tęsis kiek

norėtų žinoti vaikas uždengtu veidu
nepažįstantis tamsių valandų
žindantis motinos balsą
būk ramus nejudėk ir neverk
mano švelnus avinėli
jau priėjome auksu dengtą altorių