Sakai
Esu nyki
Sakai
Neturi apie ką su manimi kalbėtis
Sakai
Tu nuolatos tyli
Sakai
Papasakok
Bent apie savo
Nykią kasdienybę
Sakau
Taip
Aš nyki
Ir neturiu ką tau pasakyti
Apie dieną
Žemę ar troleibusus
Bet jei nori
Galiu atverti
Tiksliau
Skalpeliu prapjauti
Šitą nykų kūną
Ir sielą išgabenti
Ant pirmos pakopos
Bordiūro
Tik sakyk
Ar šito nori
Ar išties
Tik žodžių reikia
Tau
Mano mylimasai
Kai prabilsiu
Tu nutilsi
Nes nebežinosi
Kur dingo žodžiai
Taip sklandžiai tekėję
Iš tavo lūpų
Nuo pjedės stalo nusirisi
Ne
Aš ant jo nelipsiu
Tik tu nukrisi
Nes apie saulę
Ar pavasarį
Ar meilės grožį
Vaikučius...
Niekuomet nekalbėsiu
Ir ne todėl
Kad nenorėčiau
Išklyksiu skausmą
Žodžiais
Ar ne jų norėjai
Žodžių
Juos Tau
Išrėksiu
Spengiančiu balsu
Kaip ir tyla
Kuria vis lepinau tave
Bet tau ji vis netiko
Žodžių
Žodžių
Žodžių
Žodžiai
Žodžiai
Žodžiai
Pasiimk


mėlynai juoda fėja


















