Mėnulis lieja savo atvaizdą ant upės
Paviršių drumsčia meldai
Laumžirgių nėra
Nakties akyse keičias po truputį
Mūs nerašytos maldos
Vakaro audra
Lyg ilgesys suvijęs šimtamazgį ryšį
Vaizdus sapnan surinkęs
Užburia akis
Ir sunkūs debesys užslinkę gal negrįši
Ant šonkaulių parims it
Paribiai pilki
Išaušus rytui dyla šimtamečiai lietūs
Pakrantėm ošia meldai
Laumžirgių pora
Vandens lelijų nuotraukoje įsilieję
Ir niekas čia nekaltas
Sapno nebėra


Ana supynėse










