I

Apie tiesą rašydamas
Visad pagražint bandydavau,
Nes yra dalykų, kurie
Žmoguje nenyksta per
Šimtmečius. Gal laikas
Prisėsti ir perašyt savo
Archyvus. Kol atsimenu
Viską, kaip buvo, nes kai
Melas sau
Pakeičia tiesą
Pats įtiki.
Sako ant mirusių
Pykti negalima... Jau senai
Susitaikiau. Juk gėris šiaip
Neužsidega antrą kartą karste.
Jis pranašu būti panūdo vos gimus
Priėjęs žodžiu įžeidė mano trapumą.
Mat, kaip įmanoma išgyvent, kai turi
Vos šešių mėnesių patirtį įsčiose.
Ir, kai tiek progų daugiau
Nematyti dangaus akyse.
Visad skubu. Bet labiausiai
Ištrūkti ir gimti. It kepalas duonos
Didumo, laidojamasis laidotpją
Palaiadojo. Paradoksas, tačiau kiek
Reikėjo kartų vis gimti iš naujo,
Kad ramybę pajusčiau - ne skausmą.