****

Parklupdykit mane ir išspjaukit žodžius,

Pro nesaugomo šulinio dangtį.

Nuvarvėsiu šakom, tarsi sausio lietus,

Prie pasirinkto kiemo palangės.

Šauks žuvis po ledu, plėšdama pelekus,

Nežinodama kranto apgaulės.

Sunkūs batai žvejų, mindžios laisvę tinkluos,

Susmūgiavę dar kartą iš,, laimės”.

Nužudykit mane ir išmeskit ginklus,

Pro teisėtą tamsumą iš valties.

Aš pakilsiu žvaigžde. Ji matysis rytuos

Ir  mylėsiu, mylėsiu pasaulį.