Nulinis

Šiandien  užkrėstas  nuoskaudom dangus
Be reikalo prisisegė mėnulį –
Jisai toks vargšas, perskeltas perpus,
Kaip svetimas -  pakrypęs šonu – guli.
Ir tu virsti išalkusiu vilku.
– Net noris staugti  eilėmis poeto
– Kuris neranda namuose namų
– Ir nuo žvaigždžių pasislepia po skėčiu
O kas rytoj? Rytoj nebus dangaus,
Nebus vilkų, žvaigždžių ir net mėnulio,
Nes niekas nerašys graudžių eilių
Ir reiks pradėti vėl skaičiuot  nuo nulio.