Elementarusis karinis romantizmas

Ten ant kalno dangus stumdo debesį,
Kiek žemiau elektrinių stulpų bastionas.
Du varnėnų pulkai mitriai slepiasi -
Bus plieninio lietaus tiem, kam rūbas per plonas.

Paskutinis rekrutas dar mokosi -
Kaip sugniaužti laiškan savo mylimai mintį.
Ar sakyt apie draugą ten kopose -
Apkasų ir vielos sumaltam labirinte.

Čia vaizdingas maršrutas į vakarą,
Tik nėra, kas užrašo ties kronikos skiltim
Apie sapno duris šiek tiek praviras,
Kur įėjus porom  vienas renkasi mirti.

Kur sulydėme varpą į šovinį,
Atmintin įsprogdintą, kurio neišmesi.
Ir ausy kreivas aidas vos stovintis -
Ten ant kalno dangus stumdo debesį-besį.