Pažvelk pro langą -
žodžiais sninga,
ir raidės -
didelės ir baltos,
į baltą žemės apklotą vis sminga...
Ir vis kažkur nuklys -
tava tuščia mintis,
susigražinti ją,
atgal prišaukti - negali.
Ir lieka baltas šerkšnas
prieš akis sustingęs,
mintis tuščia,
jos vietoj - neviltis,
atrodo būtum sau,
toks didelis ir geras,
baltus pūkus nuo žemės,
tuos surinkęs,
visus, visus...
ir vėjas su pūga
lai baras,
tarpu savęs...