Protuberantų

natomis nerašytom toldamas
raudonai suskambęs verpetas
toliau už kvazarą
n-i-utonuoja...
                    Iš dulkių masyvių
sviedinys išnyra – nešviečia –
nekrinta:
pro proskynas
proprosenelis šviesą sugeriąs,
išspjaunąs jo brolis kitapus
sukinio, kur

            banguoja sąžinėj
            švariosios dalelės
            tamsos lėtumu, –

štai poezija
kvantinė,
            pristigus
stygų