nebežinai, kodėl išėjo laumės
iš vėjo pasakų lyg svetimo vandens -
užmigs sakmėm pernakt miglotos pelkės
ir medžiai pakeliuos šakom nestaugs
ir nieks neužkalbės, nes netikės prakeiksmais
tik žilas kelmas dar savaip girgždės
o mažas vaikas upėn bris be baimės
ir negražiai šaltam rūke nuskęs.