Kai naktimis dirbu

Laikas, kai grožio
Naikinamas rūmas
Ir, kai net medžiai
Išeina miegot.
Mano nuotaikos
Keičias it rūkas
Virš bedantės
Klaikios tuštumos.

Ant skardžio skaičiuoju
Saulėlydžius žuvusius.
Po širšę į burną metu
It saulėgrąžas, kad tik
Neužmigt.

Nemiegojęs daugybę naktų
Jaučiu, kaip akiduobėse
Veisiasi pelės. Mano mintys
It rašalas pamestas sniege
Alkoholikų. Jautrus,
Nuo kiekvieno akordo lietaus
Ar beldimo į kūną. Jaučiuosi,
Kaip nuodas pasklidęs ant lūpų.

Kai sėdžiu mirgėdamas
Ir atsidaužia kaukolė
It kauliukai į stalą ruletės.

Staiga nubundu.
Praeina šešėliai,
O su jais ir aš pro save
Praeinu.