Ko pramigo žiema – nuo laukimo susigūžė rogės
Ir mažieji žmogiukai spėlioja, kaip elniai nutemps
Surūdijusį transportą, naktį, per krištolo gruodą
Ir ar maišas raudonas gilioj baloje nenuskęs .
Mano mažas sūnus, susirūpinęs vaikšto į kiemą
Ir vis žiūri į dangų – norėtų skaičiuoti snaiges:
Mama, snaigės, turbūt, pernai šėlo, išvargo ir miega,
Reiktų naktį vaikams susirinkti ir garsiai pakviest.
Nusišypsau. Suprantu laukimą kalėdinio džiaugsmo
Ir pati taip norėčiau baltai nudažyti gatves –
Pabandysiu išeiti šią naktį, kada vaikas miega,
Ir gražiausiais vardais išprašyti pabusti snaiges.